Civilinės sąjungos projektas staiga dingo iš Seimo darbotvarkės: persigalvojo dalis anksčiau palaikiusių

Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gintautas Paluckas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gintautas Paluckas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eitynės už lygybę<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eitynės už lygybę<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Eitynės už lygybę<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eitynės už lygybę<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>Prane
Jurgita Sejonienė<br>Prane
Paulius Saudargas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paulius Saudargas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Agnė Širinskienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>T.Bauro nuotr.
Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs sugrįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti, nes susvyravo ir dalies pateikimo stadijoje „už“ projektą balsavusių Seimo narių pozicijos, teigė viena iš projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2022-11-16 08:24, atnaujinta 2022-11-16 11:55

Savo ruožtu Seimo opozicijos atstovai tikina, kad jų nuomonės nepakeis net ir praėjusią savaitę portale delfi.lt pasirodžiusi apklausa, kurioje įžvelgiama, kad visuomenės nuotaikos Civilinės sąjungos klausimu jau švelnėja.

J.Sejonienė: dėl savivaldos rinkimų Seimo narių pozicijos pradėjo svyruoti

Pasak Seimo narės, konservatorės J.Sejonienės, planuota projektą Seimui teikti ketvirtadienį, tačiau dabar atsirado abejonių, ar Civilinė sąjunga į plenarinių posėdžių salę iš viso sugrįš šioje Seimo sesijoje.

„Nuoširdžiai tikiuosi kaip įmanoma greičiau – tikiuosi, kad šioje Seimo sesijoje, bet, žinoma, reikia skaičiuoti balsus.

Man atrodo būtų neteisinga, kad projektas, kuris ir taip jau yra labai supaprastintas, lyginant su buvusiais dviem partnerystės projektais, sėkmingai praėjęs pateikimo, svarstymo komitete stadijas, būtų dar kartą Seimo svarstymo stadijoje nepriimtas. Žinoma, kad reikia skaičiuoti balsus“, – kalbėjo J.Sejonienė.

Anot jos, projekto iniciatoriai turi problemų ir su dalimi tų Seimo narių, kurie projekto pateikimo metu Civilinę sąjungą palaikė, tačiau, artėjant savivaldos rinkimams, rinkėjų spaudžiami pradėjo svyruoti.

„Ir mūsų TS-LKD frakcijoje, ir tarp kitų valdančiųjų frakcijų narių, ir tarp tų opozicijos narių, kurie anksčiau palaikė, tų svyravimų atsiranda“, – nurodė J.Sejonienė.

Vis dėlto, Seimo narė patikino dėl šio projekto reikšmės su kolegomis kalbanti kasdien.

„Labai tikiuosi, kad sugrįš žmonės į sveiką protą. Apklausos rodo, kad tikrai visuomenės nuomonė darosi kur kas pozityvesnė, jog žmonės supranta, apie ką yra šis įstatymo projektas.

Kad negalime ignoruoti dalies visuomenės narių – ar jie būtų heteroseksualūs, ar homoseksualūs, ir kad visų žmonių teises demokratinėje valstybėje privalome maksimaliai užtvirtinti“, – pabrėžė parlamentarė.

Naujausia internetu atlikta delfi.lt apklausa, kurią užsakė Lietuvos žmogaus teisių centras, parodė, kad kas antras šalies gyventojas palaiko tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius, sudarant civilinę sąjungą, o dar didesnė dalis – 70 proc. apklaustųjų – teigiamai žiūri į civilines sąjungas tarp vyro ir moters.

G.Paluckas: kyla įvairių nuogąstavimų

Tuo metu socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas teigė, kad ir besikeičiantis visuomenės požiūris į Civilinę sąjungą, kurį parodė naujoji apklausa, projektui nepritariančių frakcijos narių nuomonės nepakeis.

„Už“ projektą pateikimo stadijoje balsavo septyni socialdemokratų frakcijos nariai, penki balsavo „prieš“ arba balsavime nedalyvavo. Panašiai, anot G.Palucko, socialdemokratai turėtų balsuoti ir vėl pateikus projektą svarstymo stadijoje.

„Ženklus pokytis nėra įvykęs, nes šis klausimas stipriai poliarizuoja visuomenę – ar bus 70, ar 60 proc. nepritariančių, šis klausimas liečia platesnį įsitikinimų spektrą – tiek dėl šeimos sąvokos, tiek dėl įvaikinimo ir panašiai.

Pati Civilinės sąjungos koncepcija tarsi ir nekeltų daug problemų daugeliui Seimo narių, bet kas iš to seka toliau – jau atsiranda papildomų klausimų ir abejonių“, – nurodė G.Paluckas.

„Mūsų frakcijoje – kaip ir visuomenėje: yra įvairios nuomonės, įvairūs nuogąstavimai, kai kurie yra pagrįsti, kai kurie visai nepagrįsti“, – pridūrė jis.

Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotą kreipimąsi į Seimo valdybą bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) su prašymu atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą G.Paluckas, kaip ir valdantieji, teigia vertinantis kaip paties projekto svarstymo proceso stabdymą.

„Mes, kaip Seimo nariai, esame įsipareigoję spręsti visas, visų visuomenės grupių problemas, ir sakyti, kad sustabdykime, nespręskime, nebalsuokime, neatsakykime į klausimą, yra Seimo nario pareigų neatlikimas“, – pabrėžė jis.

A.Norkienė frakcijos prašymo vilkinimu nelaiko

Savo ruožtu valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė stebisi, kodėl frakcijos paprašytas ekspertinis vertinimas valdančiųjų vadinamas „proceso stabdymu“, kadangi ekspertų išvados turi būti pateikiamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

„Nemanau, kad 10 dienų šioje diskusijoje yra didelis laiko tarpas ar stabdymas. Ar mes turime nusimatę datą, iki kada turime priimti šį įstatymą? Svarbu, kad tai būtų kokybiškas įstatymas ir ekspertų nuomonė čia labai svarbi“, – nurodė A.Norkienė.

Seimo narės teigimu, naujoji gyventojų nuomonės apklausa įtakos valstiečių balsavimui neturės – frakcija vieningai balsuos „prieš“ projektą.

„Apklausa yra apklausai nelygi. Ši apklausa buvo labiau internetinė, nežinau, ar ten buvo išlaikyti apklausai reikalingi reikalavimai.

Ar keistųsi mūsų požiūris į šį projektą? Nemanau, nes savo požiūrį mes išreiškėme registruodami „artimo ryšio“ sąvokos projektą. Suprantame tuos žmones, norime, kad jų teisės būtų išlaikytos, bet tai yra vertybinis požiūris – kas yra santuoka, šeima.

Sprendimą matome per „artimo ryšio sąvoką“, – paaiškino A.Norkienė.

S.Skvernelis: tai yra valdančiųjų pažadai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis taip pat tvirtino, kad savo nuomonės dėl Civilinės sąjungos įstatymo frakcijos nariai nepakeitė.

„Mūsų nuomonė nepasikeitė – visi žmonės, kurie nepalaikė įstatymo, jo nepalaikys ir toliau. Manau, dar ir tie pora žmonių, kurie buvo dvejojantys, irgi turėtų aiškiai tą poziciją išreikšti, nes tai nėra mūsų politinės darbotvarkės klausimas.

Tai yra valdančiųjų pažadai, kurių jie nesugeba įgyvendinti“, – vertino S.Skvernelis.

A.Širinskienė: Seimo koridoriuose matau spaudimą

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė spėjo, kad valdantieji Civilinės sąjungos klausimą gali „ištraukti“ kartu su biudžetu.

„Kiek matau valdančiuosius, jie balsų, panašu, kad neturi – tai turbūt yra tas dalykas, kuris skatina neskubėti.

Kitas dalykas – yra paprašyta ekspertinio vertinimo, kas, matyt, matant Teisės departamento pastabas, būtų nuoseklu, nes ne į visas jas komitetas atsižvelgė. Šios dvi priežastys turbūt ir lemia, kad mes nematome to posėdžių darbotvarkėje.

Bet, kad ekspertinis vertinimas netrunka tūkstantmečius, tai, be abejo, kad netrunka. Aš turiu nuogąstavimą, kad mes turėsime dar vieną sutapatintą balsavimą tiek dėl biudžeto, tiek dėl partnerystės, nes mažieji koalicijos partneriai matosi, jog Seimo koridoriuose bando daryti spaudimą“, – svarstė ji.

Paklausta, kaip vertina ir neseniai pasirodžiusią apklausą apie tai, kad partnerystę jau palaikytų maždaug pusė šalies gyventojų, parlamentarė tikino į ją žiūrinti itin skeptiškai.

„Jeigu mano studentas magistrantas būtų tokią apklausą atnešęs magistro darbui, tai galiu ramiai pasakyti, kad magistro darbo jis būtų neatlikęs.

Apklausa daryta neprofesionaliai, daryta vieno iš interneto portalų, kuris tuo neužsiima. Kitas dalykas – patys klausimai suponuoja atsakymus, nes, kai klausia, ar reikėtų spręsti kažką, aš lygiai taip pat galėčiau pasakyti, kad reikėtų spręsti kartu gyvenimo klausimą, tik klausimas yra kaip.

Antra vertus, ten tikrai yra stokojama reprezentatyvumo – turi grupę draugų, kuriems gali paskambinti, kad vyksta apklausa, ir turėti jos rezultatus.

Su mokslu ir statistika ta apklausa nieko bendro neturi, bet kaip piarinis elementas, žinant platesnį kontekstą, tikrai buvo ištrauktas labai laiku“, – komentavo A.Širinskienė.

P.Saudargas: „Niekas vieni kitų nebeįtikinėja“

Tuo metu konservatorius Paulius Saudargas tikino, kad frakcijoje „bendra aura jau nusistovėjusi“, todėl didelių įtampų dėl partnerystės klausimo jau nebėra.

„Mes žinome ir esame jau seniausiai sutarę savo frakcijoje, kuri yra sudėtinga, iš dviejų partijų, kad dėl kai kurių klausimų mes tiesiog nesutarsime ir turėsime skirtingas nuomones. Tai ta psichologinė atmosfera yra jau seniai nusistovėjusi, ir niekas vieni kitų nebeįtikinėja“, – prisipažino TS-LKD narys.

Pats P.Saudargas tikino savo nuomonės apie Civilinės sąjungos projektą nekeisiantis.

„Žinoma, kad nepakeičiau nuomonės. Juo labiau, kad buvo ir mano pateiktas projektas dėl „artimo ryšio“, kuris buvo kaip ir alternatyva, ir galbūt tokia alternatyva, kuriai netgi būtų pritarusi didesnė dalis visuomenės. Jis buvo labiau atliepiantis visuomenės nuotaiką, bet jis buvo numarintas.

Tai kodėl aš turėčiau palaikyti kitą projektą?“ – klausė Seimo narys.

Gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir konservatoriaus P.Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.

Visgi rugsėjį TTK nariai nusprendė nepritarti P.Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką ir Seimui pateikti tik Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.