A.Navys: šalys buvo pasiruošusios
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys portalui lrytas.lt teigė, kad tikresnės informacijos apie incidentą Lenkijoje dar reikia palaukti, tačiau pagal viešojoje erdvėje pasirodžiusias sprogimo vietos nuotraukas jau galima daryti tam tikras išvadas.
Karininko teigimu, antradienį Rusijos masinė ataka Ukrainoje buvo vykdoma trijų tipų raketomis: „Ch-101“, „Kalibr“ ir R-500.
„Šių raketų galingumas, jų nešamas užtaisas yra iki vienos tonos. Pagal tai, ką matome iš nuotraukų, neatrodo, kad sprogimo vieta panašėtų į vieną iš tokių raketų pataikymo vietų. Mano supratimu, sugriovimo duobė būtų gerokai didesnė. Vadinasi, tai ne ta raketa.
Tad arba tai buvo kokia nors kita paleista raketa, arba tai yra priešlėktuvinės, priešraketinės sistemos raketa, kuri buvo skirta būtent numušti Rusijos paleistoms raketoms“, – įvertino A.Navys.
Visgi, pašnekovas abejojo, kad tai galėjo būti rusų netiksliai panaudota raketa, o ir tikslinė rusų ataka į Lenkijos kaimelį nėra tikėtina: „Rusija, matyt, nenaudotų raketos už 15 mln. dolerių tam, kad numuštų traktorių“.
Savo ruožtu A.Navys pasidžiaugė NATO valstybių lyderių reakcija po incidento – anot jo, invazijos pradžioje pasimetę Vakarų lyderiai šiuo atveju išreiškė ir griežtą žinutę, ir nekėlė panikos.
„Normalu, kad valstybės, ypač esančios šalia kariaujančių Baltarusijos ir Rusijos, tam yra pasiruošusios – kai vyksta karas, tokie raketų nukritimai yra tikėtini.
Šiuo atveju didžiosios NATO šalys komunikaciją sudėliojo teisingai – iš vienos pusės atsargią, iš kitos pusės suformavo griežtą ir aiškią žinutę, kad Aljansas gins kiekvieną savo žemės centimetrą. Nebuvo panikos ir kinkų drebėjimo“, – pastebėjo jis.
„Aišku, kai kurių mūsų politikų kai kurie pasisakymai neatrodo atsakingi – jau buvo vos ne kalbama apie penktojo NATO straipsnio aktyvavimą. Iš esmės buvo klykiančios žinutės apie tai, kaip Rusija užpuolė Lenkiją“, – pridūrė ekspertas, nedetalizavęs, kurių politikų pareiškimai užkliuvo.
Kokių veiksmų gali imtis?
Vertindamas, kokių atsakomųjų veiksmų po šio incidento galėtų imtis NATO valstybės, A.Navys svarstė, kad akys Vakarų valstybių lyderiams jau turėjo prasiverti, todėl atitinkamų priemonių bus imtasi.
„Neabejoju, kad Lenkija prašys 4-ojo NATO straipsnio – Aljanso konsultacijų. Matyt, Baltijos šalys parems, bet sunku pasakyti, ar konsultacijos tikrai bus, nes dėl to turi sutarti 30 NATO šalių“, – pastebėjo jis.
A.Navio teigimu, visai nesvarbu, ar tai buvo priešlėktuvinės oro gynybos sistemos raketa, kuri nukrypo nuo kurso ar tiesiog numušė paleistą Rusijos raketą, ar rusų paleista raketa provokuojant, siekiant pasižiūrėt, kaip reaguos Aljansas, už dviejų NATO piliečių žūtis atsakinga yra Rusija, todėl NATO turės imtis veiksmų.
„Nekalbu apie visą NATO, nes tai yra gynybinis Aljansas, bet apie atskiras šalis. Niekas nedraudžia, vadovaujantis Jungtinių Tautų chartija, atskiroms valstybėms sudaryti koalicijas ir remti užpultą šalį tiesiogiai.
Būtų galima kalbėti apie humanitarinius koridorius, oro skydą – neskraidymo zonos užtikrinimą virš branduolinių elektrinių, bent virš pačių pavojingiausių, kaip Zaporožės ar Černobylio. Arba valstybės, kurios turi pajėgumus, gali užtikrinti karinių laivų konvojų dėl grūdų iš Ukrainos uostų eksperto“, – vardijo A.Navys.
„Tik šiek tiek liūdina, kad dabar atsimerkia akys, kai žūsta NATO šalių piliečiai, taip suskirstant žmones į NATO šalių piliečius ir ne – lyg ukrainiečiai būtų kažkokie kiti žmonės“, – pastebėjo jis.
D.Antanaitis: nemanau, kad bus karinis atsakas
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis taip pat teigė, kad kol kas visi svarstymai apie į Lenkijos teritoriją atskriejusią raketą yra tik spekuliacijos.
Vis dėlto, anot D.Antanaičio, bet kuriuo atveju raketos nukritimas Lenkijoje ir dviejų NATO piliečių žūtys yra Rusijos atakos prieš Ukrainą priežastis, ir Vakarų valstybių lyderiai imsis atitinkamų veiksmų.
„Net jeigu tai nebuvo Rusijos raketa – tarkime, jeigu raketa paleista iš Baltarusijos, tai reikštų, kad Baltarusija apšaudė Lenkijos teritoriją. Kitas variantas – jeigu tai buvo oro gynybos raketa, kurios tikslas buvo sunaikinti Rusijos ataką raketomis į Ukrainos teritoriją, tai, be abejo, bus imtasi veiksmų, kad ateityje tai nepasikartotų“, – kalbėjo karybos ekspertas.
D.Antanaitis įsitikinęs, kad NATO valstybės pirmiausiai įvertins situaciją, visas aplinkybes ir tik nustačius, kas iš tikrųjų įvyko, priims vienokį ar kitokį sprendimą.
„Mano asmenine nuomone, nemanau, kad bus kažkoks karinis atsakas arba tiesioginis NATO įtraukimas į karą Ukrainoje“, – įvertino karybos ekspertas.
Tai, ar Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, anot eksperto, priklausys nuo to, kokie bus incidento tyrimo rezultatai, koks sprendimas bus priimtas pačioje Lenkijoje ir ką neoficialiai Varšuva sutars su NATO valstybėmis.
„Paprastai kalbant apie 4-ąjį straipsnį, kai pasikeičia situacija, turi būti arba pakeisti planai, arba susitarta, kokia reakcija į tam tikrus veiksmus turi būti. Jeigu aplinkybės nesikeičia, konsultacijos aukščiausiame lygyje nėra būtinos.
Žemesniame lygyje konsultacijos ir pozicijos derinamos visada, ir nebūtinai tam tikslui reikia aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, kada jau būtų pajungti aukščiausi sprendimų priėmėjai“, – paaiškino D.Antanaitis.
M.Laurinavičius: Vakarams reikia „lūžio sąmonėje“
Paklaustas, ko po Lenkijoje įvykusio incidento toliau reikėtų laukti, politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius taip pat svarstė, jog scenarijus gana paprastas – dabar NATO turės nuspręsti, kokia bus bendra viso Aljanso reakcija. Visgi esminių pokyčių pašnekovas neprognozuoja.
„Iš esmės reikalingas lūžis sąmonėje, kurio mes iki šiol nesugebame pasiekti Vakaruose. Čia kalbu ne apie Lietuvą, bet Lietuvai tai irgi iš dalies galioja. Tai yra karas, kuris turi savo kainą, ir šitas vakarykštis incidentas yra dar vienas incidentas, kai karas jau tiesiogiai persikelia į NATO teritoriją.
Tai yra paties karo pasekmė, ir kol tas karas nesibaigs, su kiekviena diena ta kaina, kurią mes už jį mokame, didės.
Mes, matyt, ilgai tikėjomės, kad fiziškai karas mūsų gali nepaliesti, bet vakarykštis incidentas parodė, kad paliečia ir palies. Ir, matyt, kuo toliau, tuo labiau palies, jeigu jis nebus sustabdytas“, – portalui lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
O jį sustabdyti, analitiko teigimu, įmanoma tik vienu vieninteliu būdu – kuo greičiau sutriuškinant Rusijos režimą.
„Aš šią situaciją vertinu plačiau, nei tik kaip vieną incidentą. Vienas incidentas iš esmės nieko nepakeičia pačiame pagrindiniame paveiksle, ir, matyt, mes nematysime jokios labai akivaizdžios Vakarų reakcijos, kardinaliai niekas nepasikeis.
Bet esmė yra ta, kad bent po truputį keistųsi mūsų sąmonė Vakaruose, kad kuo ilgiau tas karas tęsis, tuo jis mums brangiau kainuos, ir kainuos žmonių gyvybes“, – aiškino M.Laurinavičius.
Jis pridūrė, kad pačiam versija apie tai, kad raketa galimai yra ukrainiečių, buvo žinoma jau antradienio vakarą.
„Man vakar vakare jau buvo aišku, kad pagrindinė versija yra tokia, kad ta raketa yra iš Ukrainos. Vakare aš nuėjau miegoti su šia versija, ir šiandien ji pasitvirtino, tai iš esmės galvoti, kad NATO iki šiol neturi atsakymo, kas ten iš tiesų įvyko, yra pakankamai naivu.
Dabar tiesiog dėliojamasi, koks turėtų būti atsakas. Bet bendro sutarimo užbaigti karą dar nėra“, – pastebėjo apžvalgininkas.
Pasak M.Laurinavičiaus, šiuo metu iš esmės nėra labai svarbu, kokia forma vyks konsultacijos dėl saugumo situacijos Lenkijoje.
„Šiuo atveju nėra taip svarbu, ar mes tai pavadinsime NATO 4-ojo straipsnio konsultacijomis, ar tuo nepavadinsime, nes dabartinio incidento kontekste tai nieko nekeičia. Iš esmės konsultacijos vyksta jau nuo antradienio vakaro, kai Lenkijoje susirinko jų saugumo institucija. Dabar vyksta konsultacijos su visais sąjungininkais, ir Lietuva neabejotinai jose dalyvauja.
Situacinis atsakas yra tikėtinas, bet yra klausimas, kiek tai padarys įtakos bendram supratimui, kad tas karas privalo būti laimėtas ir kad jis privalo būti laimėtas kuo greičiau“, – vertino pašnekovas.
Jis taip pat svarstė, kad 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimas kol kas neturi didelio pagrindo, nes, jeigu raketa iš tiesų nėra paleista Rusijos, tiesioginis pavojus Lenkijai šiuo metu negresia.
„4-asis NATO straipsnis techniškai yra aktyvuojamas tuomet, kai kuri nors iš NATO valstybių mano, kad jos saugumui gali kilti nauja papildoma grėsmė, ir ją reikia aptarti su partneriais. Jeigu tai yra Ukrainos oro gynybos raketa, kuri turėjo numušti Rusijos raketą, skriejančią į Ukrainą, tokiu atveju kaip ir kažkokios naujos papildomos grėsmės Lenkijai nekyla.
Grėsmė tokia, kad tos raketos vienaip ar kitaip gali nukristi Lenkijos teritorijoje.
Tai yra žinoma ir aptarta, netgi manau, kad yra įvairiausi planai parengti, todėl, esant tokioms aplinkybėms, kažkokia papildoma nauja grėsmė techniškai Lenkijai nekyla“, – dėstė M.Laurinavičius.
