Savo ruožtu politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi savo priežasčių neigti, kad į Lenkiją atskriejo būtent ukrainiečių paleista raketa.
Vis garsesnė versija
Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.
Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau Kijevas šią versiją neigia ir stebisi, kodėl ukrainiečių ekspertai iki pat penktadienio nebuvo įleisti į įvykio vietą.
Politologas A.Medalinskas teigė, kad Lenkijos delsimas leisti Ukrainai dalyvauti tyrime tarp ukrainiečių pasėjo nepasitikėjimo jausmą ir abejonių Vakarų valstybių teiginiais.
„Tai gali būti pačių ukrainiečių raketos nuolaužos, kuria buvo ginamasi nuo Rusijos raketų antskrydžio – kažkas panašaus jau yra buvę Moldovoje.
Bet tada yra vienas kelias – pakviesti Ukrainos ekspertus ir jiems parodyti visus tuos dalykus, ne tik vaizdo įrašą. Kokių paslapčių nuo ukrainiečių jie gali turėti dėl, kaip jie patys sako, pačių ukrainiečių karinės raketos nuolaužų?
Kol tai nepadaryta, yra labai negeras periodas, nes vyrauja tam tikras nepasitikėjimas. Ukrainiečiai yra įsitikinę, kad tai – perskridusi Rusijos raketa, ir jie šią situaciją aiškina kaip Vakarų šalių nenorą stipriau pasisakyti ar griežčiau elgtis Rusijos atžvilgiu“, – potalui lrytas.lt pasakojo A.Medalinskas.
Anot jo, ukrainiečiai vis garsiau kelia versiją, kad raketą į Lenkiją paleido Rusija, tačiau Vakarai bijo konflikto eskalacijos ir dėl to aiškina, kad tai – ukrainiečių raketos nuolaužos.
„Ši versija vis dažniau ir stipriau kyla. Matau vis stipresnes žmonių emocijas, ir kalbu ne tik apie piliečius, bet ir įvairius Ukrainos pareigūnus. Jie klausia, tai kodėl (neįsileidžia į įvykio teritoriją – aut.past.)? Tai arba slepia kažką, o jeigu slepia, tai kodėl? Juk mes partneriai“, – kalbėjo politologas.
Greitas procesas?
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ukrainiečių specialistai dalyvaus tyrime dėl Lenkijoje nukritusios raketos.
Nors delsimas įsileisti Ukrainos ekspertus šalyje pasėjo nepasitikėjimo jausmą, politikos apžvalgininkas M.Laurinavičius savo ruožtu teigė, kad Lenkija ukrainiečius į įvykio vietą pasikvietė labai greitai.
„Tai yra oficialus tyrimas – yra visokios procedūros, reikalingos, norint įsileisti užsienio šalį į tyrimą. Tai yra pakankamai sudėtingas procesas.
Jeigu šiandien jau žinome, kad Lenkija įsileidžia Ukrainą, leidžia dalyvauti tyrime, sakyti, kad ilgai Ukrainos neįsileido, būtų nesusipratimas. Tai įvyko greitai“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Nesusipratimas dėl 4-ojo NATO straipsnio
Versija, jog į Lenkijos teritoriją skriejo būtent Rusijos raketa, anot A.Medalinsko, siejasi ir su kita aplinkybe – netikėtai pasikeitusia Lenkijos pozicija dėl 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo.
Trečiadienio rytą tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad Lenkija prašys aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau po kelių valandų Varšuva paskelbė to nedarysianti.
„Ir dėl to, kad nenorima aktyvuoti 4-ojo straipsnio, bijoma konflikto su Rusija, Ukrainos pareigūnai svarsto, jog tiesiog buvo priimta versija, kad tai yra ukrainiečių raketa – tada iš tikrųjų nereikia aktyvuoti to straipsnio“, – svarstė politologas.
Visgi, A.Medalinskas pripažįsta, kad, jeigu iš tiesų tai buvo ukrainiečių raketa, tuomet NATO 4-ojo straipsnio aktyvuoti nebūtina – tačiau raketos kilmė ukrainiečiams turi būti įrodyta.
„Ir tos kalbos apie tai, kad ukrainiečiams reikia sėsti prie derybų stalo su V.Putinu, kad ukrainiečiai niekur toliau nepasislinks karo fronte po Chersono paėmimo – ukrainiečiai to nesuvokia.
Jie sako – palaukit, aišku, kad, jeigu Vakarai pristabdys ginkluotės tiekimą, akivaizdu, kad Ukraina pati turės pereiti į gynybą. Bet, jeigu ginkluotė būtų tiekiama, ukrainiečiai toliau suduotų rimtą smūgį putinizmui.
Grįžtame prie to paties klausimo – ar Vakarai žino, ko nori šiame kare? Ar tik susilpninti Rusiją ukrainiečių karinių pajėgų pagalba, ar vis dėlto pabaigti su putinu ir putinizmu? Nes tai yra įmanoma“, – pabrėžė A.Medalinskas.
Vertina kaip sąmokslo teoriją
Savo ruožtu M.Laurinavičius Ukrainos prezidento V.Zelenskio teiginius esą į Lenkiją pataikiusi raketa tikrai nebuvo ukrainiečių teigė vertinantis kaip Ukrainos strateginės komunikacijos dalį, kuria jie siekia dviejų pagrindinių tikslų.
„Vienas dalykas yra pasinaudojant šiuo incidentu priversti Vakarus daugiau padėti Ukrainai – taip pat ir dėl oro gynybos. Kol tas klausimas nepasitrauks iš viešosios erdvės dėmesio centro, tol Ukraina gali daryti sėkmingesnį spaudimą Vakarams dėl šių tikslų.
Antras dalykas, ko dabar Ukraina siekia – atgrasyti tuos asmenis Vakaruose, kurie gali norėti siūlyti taikos planus – juos ir amerikiečiai siūlo Rusijai, Turkija siūlo. Pastaruoju metu tų gandų buvo pakankamai, ir akivaizdus Ukrainos interesas yra užkardyti net tokio spaudimo galimybę.
Kol mažų mažiausiai nebus atmesta teorija, kad tai gali būti Rusijos raketa, spaudimas Ukrainai tokiomis aplinkybėmis būtų sunkiai įsivaizduojamas“, – įvardijo M.Laurinavičius.
Apžvalgininkas pastebi, kad Ukraina šių tikslų siekia beatodairiškai, eina „va bank“ – ir panašiai šio karo kontekste elgiasi jau ne pirmą kartą.
„Prisiminkime jų praktiškai atvirą konfliktą su Vokietija, kurį jie patys kurstė, kai demonstratyviai nepriiminėjo aukščiausių lyderių Kijeve. Ką išdarinėjo jų ambasadorius Vokietijoje yra atskira tema. Bet tai yra sąmoningi dalykai.
Tas būdas jiems veikia. Iš jų pačių konflikto su Vokietija Ukraina išėjo laimėtoja, pasiekusia, ko norėjo, nes Vokietijos milžiniškas nenoras prisidėti prie pagalbos Ukrainai vienaip ar kitaip buvo pralaužtas.
Vis dėlto, situacijoje, kai šalis kariauja, kai prarado tiek žmonių gyvybių, kritinę infrastruktūrą, artėjant žiemai, kai žmonės gyvena be elektros, vandens, šildymo, Ukraina naudoja tas priemones, kurias turi“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Keliama versija, jog Vakarai nenori įsivelti į konfliktą su Rusija, todėl nukritusią raketą priskiria Ukrainai, anot M.Laurinavičiaus, yra tiesiog sąmokslo teorija, kuri demokratijos sąlygomis negalėtų būti tiesa.
„Žvalgybų informaciją, kuri nėra viešojoje erdvėje, gali nuslėpti. Bet ne tada, kai informacija yra visų dėmesio centre, kai yra tiek suinteresuotų pusių, norinčių sužinoti.
Įsivaizduokime, jei Vašingtonas iš tiesų nenorėtų įsivelti ir nuspręstų paskelbti, kad čia ukrainiečių raketa, o ne rusų. Tada tikrai atsirastų kažkas toje pačioje Lenkijoje, kas sakytų, nesvarbu, kad mano Vyriausybė susitarė su amerikiečiais laikytis tos pačios versijos, ir atskleistų tiesą.
Tos rizikos yra tiesiog per didelės demokratijoje, kad tokiais dalykais rizikuotų aukščiausi lyderiai“, – įsitikinęs jis.
Norint sureaguoti, nereikia skelbti karo
A.Medalinskas teigė suprantantis, kad Vakarai šioje situacijoje nenori konflikto eskalacijos – tai, anot jo, buvo matoma jau incidento vakarą. Tačiau, kaip pabrėžė politologas, norint realiais veiksmais įrodyti politikų žodžius, kad už incidentą atsakinga Rusija, nebūtina jai skelbti karo – yra ir tarpinių kelių.
„Vienas dalykas, ko tikėjosi ukrainiečiai – kad Vakarai uždengs dangų, kadangi tos raketos toliau skraido. Uždengti dangų galima bent prie NATO valstybių sienos, Vakarų Ukrainoje, aiškiai pasakant Rusijai, kodėl taip daroma – nes Rusija barbariškai atakuoja svarbius objektus.
Kitas dalykas – pabaigti trypčiojimus vietoje dėl raketų, kurios šaudo 300 km atstumu, kai pati Rusija šaudo net ne iš savo teritorijos – Krymo, Juodosios jūros, Kaspijos jūros, Baltarusijos, o ukrainiečiai negali į tai atsakyti.
Jeigu ukrainiečiai turėtų, su kuo, jie patys jas numuštų – nereikėtų net Vakarams įsitraukti“, – vardijo A.Medalinskas.
Parodo Vakarų klaidas
M.Laurinavičius įsitikinęs, kad šis tragiškas incidentas pirmiausiai rodo pačių Vakarų klaidas, kurias jie daro nuo šio karo pradžios.
„Jeigu nebūtume bent pusmečiu pavėlavę su realiais svarstymais apie tai, kad Ukrainos oro gynyba reikėtų užsiimti Vakarams, tai situacija šiandien būtų buvusi kitokia. Pamokas vieną kartą reikia išmokti.
Kuo ilgiau nepadarysime visko ir net daugiau, negu galime, tam, kad šį karą laimėtume mes, tuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė kaina bus ne tik Ukrainai, bet mums. Ir ne tik ekonominė kaina, kurią mes jau mokame įvairias būdais.
Kalbame ne tik apie sunaikintą Ukrainos infrastruktūrą, kurią turėsime ir mes atstatyti. Tuo daugiau mes mokėsime ir žmonių gyvybėmis“, – pabrėžė jis.
