Ukraina pakoregavo savo poziciją
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pastarosiomis savaitėmis vis užsimena, kad Ukraina, pasiekusi reikšmingų laimėjimų karo lauke prieš Maskvos ginkluotąsias pajėgas, galėtų pasinaudoti šių pergalių kontekstu ir pradėti derybas su Kremliumi dėl konflikto užbaigimo.
M.Milley trečiadienį sakė, kad nors Ukraina pasiekė svarbių laimėjimų, Maskva vis tiek vis dar kontroliuoja apie 20 proc. šalies teritorijos ir mažai tikėtina, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos greitu metu privers Rusijos karius pasitraukti iš šalies.
Rytų Europos centro studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala laidos „Pusvalandis su Valatka“ metu teigė matantis kelias priežastis, kodėl pastaruoju metu Vakarų valstybėse žodis „derybos“ kartojamas vis dažniau.
„Tam tikra prasme jau nuo vasario 24-osios girdime, kad kažkada reikės derėtis, politiškai susitarti, kad karas nesitęs amžinai. Šios tezės naudojimas skirtinguose kontekstuose gali turėti skirtingą įtaką.
Antras veiksnys – Amerikoje buvo girdimas nusivylimas, nuogąstavimas, kai Ukraina sakė, kad nesiderės tol, kol V.Putinas bus valdžioje. Kai ta tezė buvo pareikšta, amerikiečiai pradėjo kalbėti apie derybas, o V.Zelenskis labai protingai paskelbė dešimties punktų planą, kuriame iš esmės atkartoja visas principines nuostatas, dėl kurių negali būti abejonių – ypač kalbant apie visos valstybės teritorijos išvadavimą, bet tiesiogiai neminint V.Putino kaip veiksnio šiame procese.
Tai didele dalimi buvo sėkmingas žingsnis, kuris sumenkina galimybes sakyti, kad Ukraina užveria visas įmanomas duris derėtis“ , – pabrėžė L.Kojala.
Vis atkartojami raginimai derėtis, anot L.Kojalos, yra ir Rusijos viešojo naratyvo rezultatas.
„Gal mėnesį iš Kremliaus girdėjome sakant, kad jie yra pasirengę kalbėtis, ko nebuvo pavasarį, bet Ukraina neva vengia, nenori ieškoti terpės tartis ir tarsi pati yra atsakinga už žmonių žūtis dėl Rusijos paleistų raketų“, – pastebėjo politologas.
Vis dėlto, kaip pabrėžė L.Kojala, V.Zelenskis savo poziciją dėl derybų ir V.Putino dalyvavimo jose, kad įtiktų Vakarų politikams, pakeitė minimaliai, o ir Vakarų valstybėse esminių pokyčių dėl požiūrio į galimas derybas nėra – tą įrodo tai, kad V.Putinas nepasirodė G20 viršūnių susitikime Balyje.
Į valdžią ateitų baisesnis už V.Putiną?
Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras, signataras Petras Vaitiekūnas teigė, kad vis užsimindami apie derybas, Vakarų šalių lyderiai parodo nenorą išeiti iš komforto zonos.
„Vakarai nenori išeiti iš komforto, iš kontroliuojamų procesų zonos. Vienas iš tų nekontroliuojamų procesų yra Rusijos kolapsas. Manau sutiksite, kad Rusija pasirodė ir politiškai, ir karine prasme labai silpnai. Dabar J.Prigožinas kuria naują fašistinę karo partiją, Vagnerio samdiniai yra paralelinė karinė struktūra Rusijos kariuomenėje.
Įsivaizduokite situaciją, kad R.Kadyrovas ar J.Prigožinas turi atominę bombą. Tai yra būtent ta zona, kurios iš visų jėgų Vakarai stengiasi išvengti ir likti zonoje, kurioje situacijoje dar šiek tiek kontroliuojama“, – įvertino P.Vaitiekūnas.
Anot jo, Vakarų strategija yra „laikyti žiurkę pusiau kampe“ – kad ji maksimaliai nusilptų, bet neprasidėtų nekontroliuojami procesai.
Vis dėlto, L.Kojala sutinka, kad tezė, jog po V.Putino į valdžią gali ateiti kas nors baisesnis už jį patį, gali būti ir V.Putino propagandos naratyvas.
„Sutikčiau, kad ta tezė, kad po V.Putino gali būti blogiau, Vakaruose yra labai ilgai diskutuojama, net atsiejant ją nuo šios invazijos bangos.
Galėtume rasti ne vieną studiją, kurios esminė tezė – jeigu V.Putino režimas subyra, prasideda chaosas, panašus į tą, kurį matėme po Šaltojo karo. Tuo metu situacija sklandžiai išsiprendė, bet rizikos buvo didžiulės.
Tai dabar tokios situacijos vakarai nenori ir siekia visomis išgalėmis išvengti. Dėl to ir matome gana keistokas diskusijas, kai diskutuojame apie HIMARS ir 80 km, bet tarsi negalima duoti ginkluotės, kuri peržengia kelis šimtų kilometrų. Aiškaus argumento, kodėl, nėra, bet mes jį suprantame“, – kalbėjo L.Kojala.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų situaciją. „Rusija dabar nori trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai gali pavadinti karo pabaiga, bet toks atokvėpis situaciją tik pablogins. Tik ilgalaikė ir sąžininga taika gali būti visiškas Rusijos agresijos sugriovimo rezultatas“, – teigė V.Zelenskis.
Vašingtonas anksčiau pareiškė, kad tik V.Zelenskis gali nuspręsti, kada pradėti taikos derybas su Rusija. Baltieji rūmai taip pat atmetė mintį, kad esą jie spaudžia Kyjivą derėtis dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančio karo pabaigos.
