Nors politikų ir politikos apžvalgininkų reakcijos į pasirodžiusią pirminę naujieną išsiskyrė, visų verdiktas vienodas – dėl aiškiai išreikštos antirusiškos pozicijos I.Šimonytė NATO vadovauti negalės.
Naudinga net dėl kelių priežasčių
„Lietuva, kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, siekia, kad jos premjerė I.Šimonytė taptų naująja Vakarų karinio Aljanso vadove“, – rašoma „Financial times“ publikacijoje.
Pati premjerė šią naujieną komentuoti atsisako. Tiesa, interviu naujienų agentūrai ELTA ministrė pirmininkė teigė, kad tokiose didelėse tarptautinėse organizacijose, kaip NATO, „pavardžių ant stalo paprastai būna labai daug ir labai įvairių“, o galiausiai pasirinkimas būna kitoks, nei buvo diskutuojama.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas savo ruožtu pastebėjo, kad naujiena apie galimą I.Šimonytės kandidatūrą jau apaugusi sąmokslo teorijomis ir gandais.
„Ar tikrai svarsto I.Šimonytės kandidatūrą, ar mes siūlome – tai nėra svarbu. Jeigu lietuvė iš buvusio sovietinio bloko vadovautų NATO, būtų visiškai nauja era. Mums, lietuviams, reikėtų tik džiaugtis dėl to“, – portalui lrytas.lt sakė G.Paluckas.
Seimo narys įsitikinęs, kad šiuo atveju Lietuvos politikai siekia, jog šią poziciją užimtų būtent I.Šimonytė, tačiau Lietuvai nuo to, anot jo, tik dar geriau.
„Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, klausimus reikia spręsti ir pasinaudoti tuo kaip instrumentu, kaip galimybe, yra sveika. Jeigu kandidatų sąraše atsirastų I.Šimonytės pavardė ir NATO šalys pradėtų tai svarstyti, Lietuvai nuo to blogiau nebūtų“, – pabrėžė jis.
I.Šimonytės kandidatūra į NATO vadovės poziciją, anot G.Palucko, Lietuvai būtų naudinga ir dėl kitos priežasties. Pakeisti dabartinį Aljanso vadovą reikėtų 2023 metų rugsėjį, o būsimi Seimo rinkimai įvyks tik 2024 metais, tad I.Šimonytei tektų pasitraukti iš premjerės pareigų.
„Gal net ir sveika būtų Vyriausybei, valdančiajai daugumai perkrauti Vyriausybę. Naujo ministro pirmininko paieškos būtų sudėtingas uždavinys, bet lygiai taip pat būtų perkrautas Ministrų kabinetas, o ten yra daug ministrų, kurie ne savo vietose“, – kalbėjo G.Paluckas.
„Jeigu viskas taip sukristų, Lietuva labai nemažai laimėtų“, – pridūrė jis.
Bando užgožti problemas?
Tuo metu Seimo narys, valstietis Dainiaus Gaižauskas portalui lrytas.lt teigė pasirodžiusią žinią vertinantis kaip valdančiųjų konservatorių naudojamą propagandos priemonę.
„I.Šimonytė dabar turi didelių problemų – priiminėjame biudžetą, Ministrų kabinetui – skandalas po skandalo, o NATO – labai populiarus, giliai į žmonių pasąmonę įlendantis pavadinimas.
Visa tai yra paprasčiausia propagandinė klišė. Žmonės, perskaitę, kad I.Šimonytė svarstoma tapti NATO generaline sekretore, pradeda galvoti apie savo saugumą, kad tai kažkas labai svarbaus.
Kaip ir prieš kelias dienas sužaidė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pranešęs, kad dėl raketos sprogimo Lenkijoje jis skrenda į Varšuvą. Kažin, ar jis iš oro uosto išėjo? Nes jis skrido namo per Varšuvą“, – pastebėjo D.Gaižauskas
Anot jo, konservatoriai tą pačią taktiką naudojo pernai, kai buvo paskleista žinia, kad galimai į NATO generalinio sekretoriaus poziciją svarstoma buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Vienas iš generalinio sekretoriaus pavaduotojų taip pat yra lietuvis – be jokios abejonės, jis gali pasakyti vienokią ar kitokią lietuvišką kandidatūrą „Financial times“, „Politico“ ar dar kitiems leidiniams.
Tai yra gerai mums žinomos metodikos, skirtos didinti savo žinomumą, tuo pačiu užgožiant problemas, kurios dabar yra užkritusios ant Vyriausybės“, – nurodė D.Gaižauskas.
„I.Šimonytė neturi nei reikalingų kompetencijų, nei žinių, nei tinkamų charakterio savybių. Mano manymu, ji tikrai nėra tarp realių kandidatų, o paminėti galima bet ką“, – pridūrė jis.
Visas sąrašas kandidatų
Tuo metu politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius portalui lrytas.lt teigė abejojantis, kad valdantieji aktyviai siekia, jog NATO vadovės poziciją užimtų I.Šimonytė.
„Labai abejočiau, ar kas nors Lietuvoje, šioje situacijoje, vykdytų labai aktyvią tikslinę kampaniją, kad būtent I.Šimonytė taptų NATO vadove – tuo metu, kai ji vadovauja Vyriausybei, ir ta Vyriausybė turi tiek reikalų, ir kai I.Šimonytės pasitraukimas potencialiai galėtų grėsti pačiais įvairiausiais dalykais“, – įvertino M.Laurinavičius.
Anot apžvalgininko, greičiausiai dabar matome sąrašą galimų kandidačių, kurios atitinka keliamus reikalavimus.
„Pirmiausiai ieškoma kandidato iš vadinamųjų naujųjų NATO valstybių, antra – moters. Tas pasirinkimas nėra toks didelis. NATO generaliniu sekretoriumi negali tapti bet kas – net ministro lygis yra per žemas.
Tai, ką dabar išgirdome, yra vos ne sąrašas visų galimų kandidačių iš rytų, naujųjų valstybių – Estijos premjerė, anksčiau kalbėta apie D.Grybauskaitę, dabar – apie I.Šimonytę“, – pastebėjo M.Laurinavičius.
„Tai yra svarstymo stadija, kai užkulisiuose aptariamos visos įmanomos kandidatūros. Kad viena iš įmanomų kandidatūrų yra I.Šimonytė – visiškai akivaizdu. Ji atitinka tuos kriterijus, kurie šiuo metu keliami“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, M.Laurinavičiaus manymu, net Estijos premjerės kandidatūra būtų labiau tikėtinas variantas, negu I.Šimonytės.
„I.Šimonytei būdinga ta pati kliūtis, kurią labai teisingai sau įvardijo prezidentė D.Grybauskaitė. Pirmiausiai I.Šimonytė yra iš pernelyg antirusiškos valstybės – Vakaruose tikrai atsiras tų, kurie nenorės tokios kandidatūros.
Be to, ji pati ne kartą turėjo progos pademonstruoti, kad jos pozicija Vakarų kontekste yra gerokai per antirusiška. Tai – pagrindinė kliūtis jai, nors Vakaruose ji turi neblogą reputaciją dėl įvairių priežasčių“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Kaip elgtųsi prezidentas?
Dabartinio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų rugsėjį.
Keturi NATO pareigūnai dienraščiui „Financial times“ sakė, kad oficialios diskusijos šia tema neprasidėjo ir ambasadoriai rimtai derybas šiuo klausimu gali pradėti 2023 metų vasarį.
Tam, kad NATO svarstytų premjerės I.Šimonytės kandidatūrą, ją oficialiai turėtų pateikti Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad I.Šimonytės kandidatūrą palaikytų, kyla abejonių, ar nuolat konfliktuojanti su Vyriausybe Prezidentūra aktyviai Aljansui siūlytų premjerės kandidatūrą.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas“, – trečiadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas.
Visgi, prezidentas linkėjo I.Šimonytei šiuo metu koncentruotis į 2023 metų biudžeto klausimus.
„O tada mes žiūrėsime ir tikrai sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija buvo žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo.
Labai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, ir tokie sprendimai bus priimti jau gana greitai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tarp kandidatų publikacijoje taip pat minimi ir Estijos premjerė Kaja Kallas, Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas, buvęs Italijos premjerą Mario Draghi ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.
