Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po posėdžio pranešė, kad, reaguojant į incidentą Lenkijoje, VGT nutarė spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą.
„VGT nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, vėlesniam laikotarpiui numatytus darbus ankstinant jau į kitus metus“, – nurodė K.Budrys.
Pasak G.Nausėdos patarėjo, darbas su sąjungininkais numatant, kokia bus oro gynybos sistema visame regione, yra prioritetinis, rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Jis nekonkretizavo, ar įsigijamos vidutinio nuotoliu sistemos būtų Lietuvos jau turimos NASAMS. Pasak K.Budrio, svarstomi keli variantai.
„Svarstomas ne vienas šiuo metu variantas. Taip, buvo įvardintos kelios sistemos. Mums bus svarbūs du kriterijai: vienas – tai įgyvendinimo terminai, kada tas sistemas anksčiausiai galėtume gauti, antras svarbus kriterijus – integralumas su mūsų jau turimomis gynybos sistemomis, bendrai su visa NATO sistema.
Nes, kaip žinia, mūsų turimos NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos yra integrali NATO sistemos dalis“, – aiškino vyriausiasis prezidento patarėjas.
Anot K.Budrio, šiuo metu rinka yra itin dinamiška, tad dėl konkrečios ginkluotės bus apsispręsta artimiausiu metu.
Be vidutinio, Lietuvos kariuomenė taip pat turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tačiau ilgojo nuotolio ginkluote nedisponuoja ir yra priklausoma nuo NATO sąjungininkų.
Regiono oro gynyba labiau susirūpinta po to, kai Lenkijoje praėjusią savaitę nukritus raketai žuvo du vietos gyventojai. Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą vis tiek tenka Maskvai.
Haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai kol kas neperduos
Posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėta karinė ir ne karinė parama Ukrainai. Konstatuota, kad Lietuva ir toliau visomis priemonėmis rems ukrainiečius iki pat jų pergalės ir po jos.
Tarp karinių paramos priemonių – ir svarstymas perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos.
„Iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, artimiausiu metu bus svarstomas artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – akcentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.
Tiesa, daug diskusijų pastaruoju metu sukėlęs haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS perdavimas Ukrainai neįvyks, kol Lietuva negalės atstatyti šių itin svarbių karinių pajėgumų.
„Mes ir toliau, ką ir dabar darome, kalbėdami su partneriais ieškosime būdų atstatyti mums ypatingos svarbos karinius pajėgumus. Kol tokių būdų ir priemonių, kada mes tai galėtume padaryti, laiko ašyje nėra, šiuos konkrečius pajėgumus mes išlaikome“, – patikino K.Budrys.
Haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS perdavimas Ukrainai pastarosiomis savaitėmis kėlė aršias diskusijas. Pirmasis dėl šios ginkluotės perdavimo viešai suabejojo kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, taip užsitraukdamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nemalonę.
Ministras tuomet tvirtino, kad tokių jautrių klausimų nederėtų aptarinėti viešai, jie turėtų būti sprendžiami VGT už uždarų durų.
Kai kurie karybos ekspertai taip pat teigė, kad šios ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.
Ar ukrainiečiai nenusivils Lietuva?
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad karinė parama Ukrainai didės ir toliau.
„Lietuva kaip rėmė, taip ir rems Ukrainą – svarstėme šį klausimą, pasižiūrėjome, kokia parama buvo. Noriu atkreipti dėmesį, kad visa Lietuvos parama, ne tik karinė, šiuo metu viršija 640 mln. eurų, karinė parama dabar yra virš 232 mln. eurų, ji yra didėjanti.
Yra nuspręsta dėl tolimesnių paramos formų – bus teikiama amunicija, reikalinga Ukrainai“, – tvirtino ministras.
Paklaustas, kodėl visgi apsispręsta ukrainiečiams neperduoti haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS, jis tikino detalių atskleisti negalintis.
„Posėdis yra uždaras – nei argumentais dalijamės, nei nuomonėmis. Kaip rėmėme, taip remsime Ukrainą, ir šiuo atveju yra apsispręsta dėl papildomos paramos“, – nedaugžodžiavo A.Anušauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, ar ukrainiečiai nenusivils dėl tokio Lietuvos sprendimo, pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra tokia didelė, jog nusivilti ja praktiškai neįmanoma.
„Mūsų parama Ukrainai yra dešimt kartų didesnė, nei vidutinė parama kitų šalių. Negalima Lietuva nusivilti, nes Lietuva darė, daro ir darys viską, ką gali. Mano požiūriu, šis sprendimas dėl amunicijos irgi tai tik įrodo“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak NSGK pirmininko, svarbu suvokti vieną dalyką – Vakarams dar trūksta gamybinių pajėgumų.
„Gynybos pramonės Vakaruose būklė dar yra tokia, kad ir dabar tu turi pinigus, bet produktą galėsi įsigyti ir gauti tik po kelerių metų. Tai mes turime tą vertinti – tokia yra realybė. Mes tikimės, kad ji atsibus, ir tas po truputį vyksta kai kuriuose segmentuose, bet tas turi vykti greičiau.
Tai čia yra pagrindinė priežastis“, – sakė L.Kasčiūnas.
