G.Landsbergio teigimu, ir valdančiųjų balsais pasiektas pritarimas laisviečių siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimo visiems metams reiškia, kad „Rubikonas buvo peržengtas“, todėl reikės imtis „politinių žingsnių“.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintų politologų teigimu, sankcijas M.Majausko atžvilgiu turėtume pamatyti netrukus, o „atsakomųjų priemonių“ sulaukti gali ir laisviečiai.
Parlamentas antradienį pritarė laisviečių siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Laisviečių pasiūlymą palaikė konservatoriai M.Majauskas bei Mindaugas Skritulskas ir devyni Laisvės frakcijos nariai.
„Sėsime, svarstysime dėl tolimesnių žingsnių politinių. Man atrodo, kad šiandien tam tikras, gal ir nelabai platus, bet Rubikonas buvo peržengtas“, – tvirtino G.Landsbergis.
Tęsiamas maištas nenustebino
Konservatoriaus M.Majausko balsavimas prieš Vyriausybės valią politologės Rimos Urbonaitės nenustebino, nepaisant konservatorių signalų, kas jo lauktų, jeigu politikas ir toliaus maištaus prieš partijos nurodymus.
„M.Majauskas tęsia savęs susinaikinimo partijoje kelią. Jis tikrai suprato, kuo tai gali baigtis, bet nuo savo pozicijos nesitraukė. Taip, Seimo nario mandatas yra laisvas, bet yra esminiai momentai, kur partinė drausmė nėra nesvarbus faktorius.
Šį kartą, panašu, M.Majauskas turi savo planą, kuris nesusijęs su konservatorių partija“, – svarstė politologė.
Anot R.Urbonaitės, M.Majauskas gali būti paprašytas pasitraukti iš partijos arba išimtas iš partijos rinkiminio sąrašo 2024 metais. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad M.Majauskas praras BFK pirmininko kėdę.
„Net nustebsiu, jeigu jis išliks pirmininku. Tai ne tik kova dėl šios konkrečios vietos biudžeto eilutėje – tai daug platesnė ir daug gilesnė kova nei balsavimas dėl PVM, tai kova partijos viduje. Tikrai pamatysime šio žingsnio pasekmes – vargu, ar partija tai toleruos, nors aišku, vieno žmogaus praradimas gali kainuoti ir vieną balsą“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Kokių sankcijų sulauks?
Tai, kad M.Majauskas nebijo būti pašalintas iš konservatorių partijos, anot R.Urbonaitės, galimai parodo, jog politikas turi kitokių planų – jungtis prie kitos frakcijos arba pabaigti savo politinę karjerą Seime.
„Neįsivaizduoju, prie ko jis galėtų jungtis, kokios galėtų būti jam priimtinos alternatyvos. Nenustebčiau, jei jis galvoja kažkuriam etapui baigti savo politinę karjerą, bent jau Seime.
Nepanašu, kad jis dairytųsi į kitas frakcijas, bet net ir perbėgimas, pavyzdžiui, pas liberalus, nebūtų paprastas, nes jie yra koalicijos partneriai – klausimas, ar tai nebūtų laikoma žmonių perviliojimu“, – pastebėjo politologė.
Kaip „nubaus“ koalicijos partnerius?
Konservatorių lyderis G.Landsbergis po balsavimo liejo apmaudą ir dėl koalicijos partnerių, kurie esą neišgirdo Vyriausybės ir premjerės Ingridos Šimonytės argumentų, todėl bus sprendžiama dėl „tolimesnių politinių žingsnių“.
Vis dėlto R.Urbonaitė pabrėžė, kad konservatorių manevro laisvė šiuo atveju nėra labai didelė.
„Gali pasipykti, bet išsiskirstyti galimybių nėra, nebent pasiryžtų, kad koalicija sugriūtų ir būtų performuojama vykdomoji valdžia, kas lemtų rimtą politinę krizę. Tokios politinės krizės turbūt niekas nenori, niekas nenori būti tokios krizės sukėlėjais. Tai gali būti vidiniai apsistumdymai, sąskaitų suvedinėjimas per kitus sprendimus ir jų priėmimą Seime“, – neatmetė politologė.
Vienas iš galimų Laisvės partijai svarbių klausimų, kurio keršydami gali nepalaikyti konservatoriai – Civilinės sąjungos įstatymo projektas.
Tiesa, R.Urbonaitė pastebi, kad nėra iki galo aišku, kas ir kam šiuo atveju jau keršija.
„Kyla klausimas, kodėl lapkričio pabaigoje partnerystės klausimo vis dar nematome darbotvarkėje. Ar nėra taip, kad galbūt laisviečiai norėjo šį klausimą matyti darbotvarkėje, bet dėl konservatorių sprendimų jis ten neatsirado?
Tada kyla klausimas, ar tai (balsavimas dėl PVM lengvatos – aut.past.) nėra laisviečių atsakas į tą faktą, kad partnerystės projekto darbotvarkėje vis dar nėra?“ – klausė politologė.
R.Urbonaitė svarstė, kad po šio balsavimo trinčių tarp koalicijos partnerių tik daugės, visgi, konservatoriai neturi didelės pasirinkimo laisvės, kaip „nubausti“ prieš Vyriausybės valią balsavusius koalicijos partnerius.
S.Spurga: toks konfliktas labai sunkiai suprantamas
Politologas Saulius Spurga tokią situaciją valdančiojoje daugumoje savo ruožtu įvertino kaip „labai rimtą“.
„Jau prieš kurį laiką Seimo BFK pirmininkas kartu su kai kuriais kolegomis užėmė tokią poziciją, kad reikia pratęsti lengvatas, apdovanoti PVM lengvatomis tam tikrus verslo sektorius. Kadangi biudžetas buvo parengtas, derintas, tai sukėlė nuostabą partijoje, ir partija mano, kad tos lengvatos yra nepagrįstos.
Vėliau buvo žengtas žingsnis į kompromisą, buvo nusileista, kai kurie pasiūlymai buvo priimti, ir, nors buvo išsakyta iš abiejų pusių griežtų žodžių, kai buvo žengtas iš Vyriausybės pusės kompromisinis žingsnis, buvo tikėtasi, kad turbūt ir kita pusė nusileis. Bet, kaip matome, ta situacija toliau eskaluojasi.
Be abejo, M.Majausko argumentai neįtikina partijos daugumos“, – komentavo S.Spurga.
Pasak jo, M.Majauskas šiuo metu „stoja į konfrontacinę poziciją“, o jo elgesį suprasti ypač sudėtinga.
„Žvelgiant iš šalies, tikrai net ir keista, kaip taip atsitinka, kad partijos narys dėl tokios, sakyčiau, vis dėlto detalės, deda ant kortos partijos autoritetą, vienybę ir laikosi įsikibęs savo nuomonės.
Ši Vyriausybė iš vienos pusės turi krizes, bet iš kitos pusės turi privilegiją paskirti labai didelį biudžeto deficitą, gali skolintis. Anksčiau to nebūdavo – dabar gali įlieti papildomai lėšų ir iš tikrųjų gana dosniai skiriama daugeliui sričių, nes yra sunkmetis ir tarptautinė padėtis nelengva.
Sakyčiau, net ir opozicija yra prikandusi liežuvį, nes tas biudžetas tikrai yra dosnus. Ir dabar dėl šitokios detalės toks konfliktas tikrai labai sunkiai suprantamas“, – kalbėjo politologas.
Kelia grėsmes?
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad M.Majauską valdantieji greičiausiai „nulinčiuos“ neteisingai.
Paprašytas pasvarstyti, kokia galėtų būti „neoficiali“ šio konflikto priežastis, jis pridūrė, kad galbūt konservatorius kelia „konkurencijas ir grėsmes“ dėl ateities planų. Visgi S.Spurga su tokiais pamąstymais nesutiktų.
„Aš S.Skvernelio vertinimus vertinu skeptiškai. Aišku, opozicija tokiu būdu galbūt nori ir papildomai įlieti žibalo į ugnį, supriešinti personalijas. Tai, ką matome, yra pakankamai iškalbinga, nes M.Majauskas buvo veiklus pirmininkas, teikdavo daug pasiūlymų, buvo aktyvus, bet šiuo metu jis eina konflikto keliu“, – dėstė jis.
Pasak politologo, akivaizdu, kad valdančiosios daugumos laukia nelengvi laikai.
„Be abejo, iškils grėsmė koalicijai, nes dabartinė valdančioji dauguma turi 74 Seimo narius. Be abejo, jeigu dar pašalintų du narius, dauguma būtų tikrai labai trapi“, – aiškino jis.
