Apie tai L.Kojala ir M.Maldeikis diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Prakalbo apie „raudoną liniją“
Pekine ir Šanchajuje sekmadienį šimtai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Kinijos nulinio COVID-19 politiką – tai retas visuomenės nepasitenkinimo prieš valstybę proveržis.
Griežta Kinijos kovos su virusu strategija kelia visuomenės nusivylimą, daugeliui vis labiau pavargstant nuo skubių izoliacijų, ilgų karantinų ir masinių testavimo kampanijų.
Paklaustas, kaip vertinti tai, kad Kinijoje apskritai vyksta protestai, M.Maldeikis svarstė, jog tai yra didelės reikšmės įvykis, nes dabar matome visai kitokią Kiniją, nei esame įpratę.
„Yra legenda, kur pasakojama apie sėkmingą Kiniją, kur viskas valdoma, viskas kontroliuojama, visi laimingi, ekonomika auga ir viskas juda link komunizmo ir šviesaus rytojaus. Dabar mes matome dideles žmonių grupes, kurios pavargusios nuo kovido, realiai matome, kad su kovidu nesusidorojama.
Jie nesupranta, kodėl yra laikomasi tokių griežtų taisyklių. Jeigu vienas atvejis yra užfiksuojamas, uždaromi šimtatūkstantiniai rajonai, žmonės yra pavargę. Tas epizodas, nuo kurio prasidėjo aktyvūs protestai, buvo tai, jog degė namas, ir žmonės nebuvo iš jo išleisti, nes yra taisyklės, kad dėl kovido tu negali išeiti, ir tie žmonės sudegė.
Tai tapo tokia raudona linija, ir mes matome išeinančius studentus, kurie naudodamiesi savo pykčiu ir tuo, kad tiesiog nebegali nei mokytis, nei užsisakyti maisto, sunku su buitimi, jie eina į gatves ir protestuoja – tai nėra mums įprastas vaizdas“, – komentavo M.Maldeikis.
Pasak parlamentaro, paradoksaliai šioje situacijoje suveikė ir vykęs pasaulio futbolo čempionatas, kurio metu Kinijos gyventojai per televizoriaus ekranus pamatė kiek kitokią realybę.
„Žmonėms yra pasakojama, kad visas pasaulis sėdi ir laikosi labai griežtų kovido taisyklių, o jie pamatė, kad žmonės tribūnose sėdi be kaukių. Tai Kinijoje labai suveikė, ypač jaunimo tarpe, nes futbolas Kinijoje yra labai populiarus, visi jį žiūri.
Kinijos televizijos bandė užtušuoti tuos vaizdus, ir turime situaciją, kokią turime. Bet ji realiai niekur nenueis, nes Pekinas ją kontroliuoja“, – dėstė M.Maldeikis.
Ar sureaguos Vakarai?
Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas L.Kojala taip pat svarstė, kad link didelių pokyčių šie protestai greičiausiai neveda.
„Kinijos komunistų partijos valdžia iš to, ką mes žinome, yra labai tvirta, ir tai tik dar kartą įtvirtino neseniai įvykęs partijos suvažiavimas. Bet, be abejo, ekspertai, stebintys procesus Kinijoje, susidomėję seka tai, nes puikiai supranta ir aplinkybę, kad Kinijoje apskritai protestams potencialas atrodo labai nedidelis, valstybė yra labai tvirtai kontroliuojama, yra sukurtos sistemos, kurios neleidžia žmonėms sėkmingai burtis į įvairius politinius judėjimus.
Jei visgi protestai vyksta, reiškia, kad tam yra labai rimtos priežastys, ir tai savaime yra gana didelis įvykis“, – aiškino jis.
Paprašytas pasvarstyti, kas vis dėlto laukia tokių protestuotojų, M.Maldeikis teigė, kad tai priklausys nuo to, kiek protestai netolimoje ateityje didės.
„Tokie autoritariniai režimai kaip Rusijoje, Kinijoje jau moka susidoroti su tokiais iššūkiais – jie žino, kokia logika visada vadovaujasi minia, darydama protestus, ir jie turi to scenarijaus užkardymo priemones.
Jie tikrai nenorės eskaluoti, jie tiesiog juos išima iš minios, aktyvesnius žmones išveža, baudžia vienaip ar kitaip, su jų karjera aišku, kad jau gyvenimas bus sulaužytas, bet šiaip tokios didelės eskalacijos nėra.
Jei jie matys, kad tai jau perauga į kažką rimčiau, bus žymiai griežtinamos priemonės, ir vien to bauginimo jau nebeužteks“, – tvirtino Seimo narys.
Visgi jis abejoja, kad tai galėtų išprovokuoti ir tarptautinės bendruomenės reakciją. Pasak M.Maldeikio, Vakarai yra per daug priklausomi nuo Kinijos ir „nenori su ja pyktis“.
„Jie supranta, kad jaunimas neturi daug šansų. Tiesą pasakius, turime pavyzdį, kas atsitiko Honkonge – viskas buvo nurašyta ant jaunimo, viskas išspręsta, ir komunistų partija labai susitvarkė. Jeigu jie sugebėjo tai padaryti Honkonge dėl tam tikrų specifikų, šiuo atveju jie tikrai turės priemonių tai sutvarkyti.
Vakarai, tai matydami, ciniškai užmerks akis, ir sakys, kad greičiau uždarykime šitą epizodą, nusiųsime kokią nors notą dėl žmogaus teisių, bet šiaip nebus reaguojama, tie žmonės bus užmiršti“, – svarstė politikas.
L.Kojala savo ruožtu pridūrė, kad dėl santykių su Kinija daugelyje pasaulio valstybių jau vyksta rimtas permąstymas.
„Tas entuziazmas dėl Kinijos integracijos į globalią ekonomiką, kuri ypač paspartėjo po to, kai prieš kelis dešimtmečius ši šalis tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, yra tikrai išsekęs.
Yra daugybė problemų tiek prekybiniuose, tiek kituose santykiuose, ir mes tai labai aiškiai matome, ypatingai JAV, kur Kinija yra labai aiškiai visuose dokumentuose pagrindinių politinių partijų įvardijama kaip strateginis iššūkis ir grėsmė.
Ir jie mato tai ne tik per ekonominę ir geopolitinę perspektyvą, bet, pavyzdžiui per technologijas“, – aiškino politologas.
Anot jo, Europoje šis santykis yra šiek tiek įvairesnis – pavyzdžiui, Vokietija tik dabar pradeda esminį permąstymą dėl savo santykių su Kinija. L.Kojala pridūrė, jog turbūt tik kitais metais matysime oficialią Vokietijos poziciją Kinijos atžvilgiu.
„Labai svarbu, kad bent jau tokiame strateginiame nacionalinio saugumo lygmenyje, kalbant apie 5G technologijas, kalbant apie įsileidimą naujų investicijų, Europoje būtų kiek įmanoma principingesnė pozicija, nes tai yra sietina su kelių dešimtmečių Kinijos įtakos plėtra arba jos kaip tik užkardymu Vakarų šalyse“, – sakė jis.
Pasak M.Maldeikio, su Kinija ateityje tikrai teks pakovoti.
„Kinijos planas yra labai paprastas ir yra seniai išdėstytas – iki 2049 metų Kinija turi tapti valstybe, kuri dominuos pasaulyje. Tai yra parašyta visur planuose, atvirai, ir ta šalis kurs pasaulio žaidimo taisykles.
JAV su tuo nesusitaikys, europiečiai irgi nesusitaikys, ir mes matysime viena ar kita forma didelę kovą“, – prognozavo parlamentaras.
