„STT pateikė tam tikrą sisteminį vaizdą, kokios yra bėdos su viešaisiais pirkimais Kauno savivaldybėje. Tame sisteminiame vaizde matosi, kad vidaus kontrolė, sutarčių kontrolė yra tikrai nepakankama“, – žurnalistams Seime trečiadienį teigė A. Vyšniauskas.
„Vien tai, kad yra tokios situacijos, kai vienas asmuo iš esmės gali inicijuoti viešąjį pirkimą, dalyvauti Viešųjų pirkimų komisijos darbe ir įtakoti sprendimą, po to pasirašyti sutartį, kontroliuoti sutarties įgyvendinimą, kontroliuoti visus sutarties pakeitimus ir papildomus darbus ir galiausiai užaktuoti pačios sutarties įgyvendinimą – kažkas tiesiog unikalaus“, – pridūrė jis.
Pasak jo, STT posėdyje atkreipė dėmesį, kad dažniausiai besidominčių konkursu paprastai būna labai daug, tačiau galiausiai jame dalyvauja 2–3 dalyviai. Todėl A. Vyšniausko teigimu, ši situacija Kauno savivaldybėje tyrimo grupę stebina.
„Yra krūva viešųjų pirkimų, kas ir pateikta STT analizėje, kur matosi, jog iš esmės yra vienas konkurso dalyvis. Visi kiti dalyviai tiesiog dalyvauja akivaizdžiai neatitikdami jokių kriterijų kažkodėl tiesiog. Ir tai yra pirkimai, kurie kitose savivaldybėse pagal praktiką, konkurenciją yra pakankamai dideli“, – sakė jis.
Laikinosios tyrimų grupės pirmininkas teigia, kad šios STT išvados įpareigoja Kauno savivaldybę imtis tam tikrų veiksmų.
„Kauno savivaldybė pagal įstatymą gavusi STT korupcijos rizikos vertinimą per tris mėnesius turi atlikti tam tikrus pakeitimus arba argumentuoti, kodėl jų neatlieka“, – paaiškino jis.
Visgi A. Vyšniauskas atkreipia dėmesiu, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis šį tyrimą viešai vadina nerimtu.
„Jie vertina, kad tyrimas yra nerimtas, netinka ir leido suprasti, kad kažkokių didelių pokyčių nedarys“, – sakė A. Vyšniauskas.
„Matant, kad Kauno miesto savivaldybė tikriausiai neras savyje didesnių jėgų padaryti didesnių pokyčių, galbūt kai kuriuos pokyčius galima atlikti keičiant įstatymus, tiesiog įpareigojant sutarčių kontrolę vykdyti visiškai kitaip nei vykdoma šiuo metu Kauno savivaldybėje ir garantuotai daugelyje kitų savivaldybių“, – taip pat pažymėjo jis.
Seimo narys viliasi, kad darbo grupė, tirianti situaciją Kauno savivaldybėje, išvadas pateiks per porą savaičių.
„Per porą savaičių aš tikiuosi, kad mes turėsime galutines išvadas ir tikiuosi, kad mes turėsime pristatyti komisijai“, – teigė A. Vyšniauskas.
STT išvadose skelbiama, kad nėra aišku kaip yra nustatomos ir kuo yra grindžiamos savivaldybės pirkimų planuose nurodomos pirkimų vertės, neužtikrinamas viešųjų pirkimų planavimo skaidrumas ir atsparumas šališkų sprendimų priėmimui.
Taip pat nurodoma, kad egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus rinkos tyrimo procedūros, nes savivaldybėje yra nepakankamai reglamentuota rinkos tyrimo vykdymo ir dokumentavimo procedūra.
STT pažymi ir tai, kad galimas piktnaudžiavimas skiriant viešųjų pirkimų iniciatorius, nes savivaldybės viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nenustato, kas ir kaip iš keleto ar keliolikos padalinio darbuotojų (pirkimo iniciatorių) parenka ir paskiria vieną darbuotoją (pirkimo iniciatorių), kuris priima sprendimą dėl konkretaus pirkimo poreikio nurodymo (inicijuoja pirkimą).
Rašoma, kad neužtikinamas ir pirkimus vykdančios viešųjų pirkimų komisijos nario, kuris tuo pačiu metu yra ir pirkimo iniciatorius, nešališkumas, nes savivaldybės nustatytas viešųjų pirkimų procesų reglamentavimas neįtvirtina nuostatų, atskiriančių viešųjų pirkimų inicijavimo ir vykdymo funkcijas.
STT rekomenduoja detaliau reglamentuoti Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimo / koregavimo procedūros vykdymą, numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, kurios sumažintų savivaldybės vykdomų į metinį pirkimų planą neįtrauktų pirkimų skaičių.
