Jo teigimu, dalis karo išvargintų žmonių artėjant žiemai jau svarsto ir išvykti, dar kiti toliau ieško būdų, kaip žiemos vargus kiek įmanoma labiau palengvinti.
Apie tai politologas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Nežino, kada liks be elektros
Paklaustas, ar jau galima drąsiau svarstyti apie tai, kada Ukraina švęs pergalę, A.Medalinskas teigė to nuspėti dar tikrai negalintis.
„Ne, tikrai ne. Tai lemia labai daug veiksnių. Jeigu kas nors man pasako, kad iki tokio ir tokio mėnesio bus tas ir tas, vėliau vis pamatau, kad žmogus kažką prideda – jeigu ginkluotė bus pateikta, jeigu Krymo tiltas nefunkcionuos, dar kokios nors aplinkybės.
Kai tu išvardini tas aplinkybes, tai ir gaunasi visas kaleidoskopas galimų datų. Žinoma, yra variantas – gali būti, kad viskas pasibaigs iki vasaros, bet absoliučiai neaišku ir nenorėčiau spekuliuoti datomis“, – kalbėjo politologas.
Pasak A.Medalinsko, gyvenimas Ukrainoje dabar, kai didelėje šalies dalyje nėra nei šilumos, nei elektros, atrodo tikrai sudėtingai.
„Kai žiūri per tam tikrą laiko atstumą, truputį su liūdna šypsena įvertini situaciją, nes supranti, kad, jeigu būtų teikiama priešraketinė ginkluotė, gal nebūtų tokių masinių elektros energijos infrastruktūros sugriovimų, ir jei būtų reaguojama į įspėjimus, kartu ir ukrainiečių – aš pats irgi sakiau savo kolegoms, kad tokie smūgiai gali būti – tai viskas atrodytų kitaip“, – aiškino jis.
Politologas pasakojo, kad gyvenimas be elektros apima visas kitas gyvenimo sritis – žmonės priversti ieškoti tiek vandens, tiek, pavyzdžiui, transporto galimybių.
„Čia dažniausiai yra situacija, kad nebūna elektros, o vėliau nuo to priklauso visa eilė kitų funkcijų. Neveikia prisijungimai, stringa mobilaus telefono ryšys. Jeigu nėra elektros, nėra ir šviesos. Jeigu nėra elektros, gali būti sustabdytas elektrinis transportas, kuris kursuoja.
Jeigu nėra elektros, gali būti sustabdytas vandens padavimas. Ne tik tai, kad gali sustoti boileriai, kurie yra tam, kad pašildytų vandenį, bet gali visai nebūti vandens. Įvairios bėdos gali atsirasti, įvairios problemos – kartais atsiranda jos visos, o kartais – tik kai kurios iš jų“, – vardijo A.Medalinskas.
Tačiau, pasak jo, ukrainiečiai prie šių iššūkių jau išmoko prisitaikyti.
„Anksčiau buvo kompanija, kuri valdo elektros energijos rinką – ji pasakė, kad po smūgių bus planiniai elektros atjungimai ir tada pasakomos valandos. Vadinasi, visas miestas yra suskirstomas į kelias grupes, išrašomos gatvės ir tu žinai, kad tuo metu toje gatvėje atjungia elektrą, o kažkur ji bus.
Tada tu susisieki su kažkuo, kas yra toje gatvėje – ar su įstaigomis, ar su akademinėmis institucijomis, ar dar kažkuo, ir sakai, kad, jeigu turėsiu kažkokių problemų, ar galėsiu ateiti pas jus? Pavyzdžiui, man teko skaityti online paskaitas, tai ten buvo katastrofa.
Dėl to grįžus į Lietuvą reikėjo skaityti daug papildomų paskaitų. Pasako, kad vienu metu išjungs, o tuo metu neišjungia – aš paskaitas keliu į kitą laiką, studentai susitinka, o išjungia būtent tuo metu.
Tai tie planiniai įspėjimai pradėjo nebeveikti“, – dalijosi pašnekovas.
Elektros ieško kavinėse
Anot A.Medalinsko, dabar smūgių būta tokių, kad žmonės jau nebežino, kada liks be elektros bei šilumos.
„Dabar yra ekstra atjungimai, kai žmogus nieko nebežino. Ir, jeigu telefono ryšys neveikia, lieka kojos, kad nueitum ir pasižiūrėtum, kokia yra situacija“, – kalbėjo politologas.
Kavinės, pasak jo, taip pat jau pradėjo veikti ne tik kaip kavinės, o kaip susibūrimo vietos ir elektros stotelės.
„Jos yra aplipusios žmonėmis, kurie pajunginėja mobilius telefonus. Net ne kavinės funkcija jau dabar yra pagrindinė, o daugiausia atlikinėja tai. Dabar jie pradėjo reguliuoti, kad tik vieną ar dvi valandas gali žmogus užeiti ir sureguliuoti, kas įeina, o tada paprašo išeiti“, – aiškino A.Medalinskas.
Didelė problema čia yra ir dėl karšto vandens – jei nepavyksta nueiti pas pažįstamus ar draugus, karštu vandeniu gali ir nepasinaudoti.
„Jeigu tu nori arbatos ar kavos, tu turi žinoti, kur kioskeliai. Labai svarbūs yra elektros generatoriai.
Vadinasi, didelės patalpos greičiausiai gali būti išjungtos, jei bus išjungta elektra, bet, jei mažoje patalpoje stovi elektros generatorius, pavyzdžiui, kavinukėje, nes mažos kavinukės įgavo privalumus, jeigu jos pasijungia elektros generatorių, tai tikrai gali manyti, kad toje mažoje kavinukėje yra daugiau šansų.
Tu įsimeni tas vietas, kad ten buvo generatorius, ir kad gal ten bus galima eiti. Ir žmonės veikia solidariai – jie priima kitus, kurie ateina ir sako, kad reikia to ir to, kad reikia pasikrauti“, – pasakojo politologas.
Tiesa, bent kol kas maisto produktų ukrainiečiams pakanka, tačiau neretai iššūkių jau kelia jų šviežumas.
„Nepatogumų, švelniai tariant, yra labai daug. Vėlgi, institucijos, valdžios institucijos jau priprato, kad tokių nepatogumų gali būti – kad tu paskambinsi, bet nepaskambini. Tu pasakei, kad susijungsi internetu – nėra. Žmogus pasakė, kad atvažiuos, o tramvajus išjungtas, žmogus gali nepasirodyti.
Produktų maisto parduotuvėse yra, bet ten, kur laikomi šaldyti maisto produktai, jau atsiranda problemų. Jeigu mes kalbame apie turgų, kur žmonės atvažiuoja ir iš kitų rajonų, tai tampa prioritetu, kad geriau nueiti ten šviežios produkcijos, bet ne šaldytos“, – dėstė A.Medalinskas.
Jis pridūrė, kad pačių Ukrainos žmonių nuotaikos yra „ant tam tikros ribos“, bet kiek ta riba tęsis, pasakyti sunku. Kai kurie artėjant žiemai jau svarsto apie išvykimo galimybę.
„Žiema dar neįsivažiavo, dar yra vis tiek mieste galbūt kažkoks rajonas, kuriame yra elektra. Aš esu girdėjęs iš ypatingai vidutinio sluoksnio žmonių, kurie svarsto ir klausinėja, ar vykti ar nevykti. Žinoma, jie svarsto ir kitą dalyką, kad kažkoks didelis namas gali pirkti didelį elektros generatorių, ir taip spręsti problemą.
Neužmirškime, kad privačiuose namuose visas šis dalykas yra kompensuojamas tais pačiais elektros generatoriais, valdžios institucijos irgi turi aprūpinimą generatoriais, dėl to ten yra elektra, yra ir ligoninėse, bet kiekvieną atvejį reikėtų vertinti konkrečiai.
Pavyzdžiui, buvo ir operacijos prie mobilaus telefono šviesos. Viena ligoninė gali turėti, kita – neturėti.
Šiandien pats esmingiausias klausimas Ukrainai – jei iki šiol buvo priešraketinė ginkluotė, šiandien yra priešraketinė ginkluotė ir generatoriai, arba atvirkščiai – generatoriai ir priešraketinė ginkluotė“, – sakė A.Medalinskas.
