Visgi paaiškėjo, kad Lietuvą reprezentuojantys straipsniai buvo apmokėti iš Vyriausybei, konkrečiau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios įmonės „Investuok Lietuvoje“, o pasirodžius šiai informacijai suskubta džiaugsmingus įrašus socialiniuose tinkluose redaguoti.
Įrašus jau pataisė
„Financial Times“ paskelbė Lietuvą reprezentuojančių publikacijų ciklą, tarp kurių buvo ir interviu su premjere Ingrida Šimonyte, straipsnis apie Suvalkų koridorių, Lietuvoje vystomas technologijas, krepšinį ir net fotografiją.
Tokiu išskirtiniu dėmesiu netrukus suskubo džiaugtis tiek visuomenė, tiek pačios Lietuvos institucijos.
„Financial Times“ Lietuvai skyrė ypatingą dėmesį – specialiame priede publikavo net septynis straipsnius apie modernios Lietuvos pasiekimus užsienio politikos, kultūros, ekonomikos ir startuolių temomis“, – feisbuke rašė užsienio reikalų ministerija.
Visgi naujienų portalas Delfi išsiaiškino, jog dėmesys Lietuvai šiame leidinyje atsirado ne šiaip sau, o dėl pasirašytos sutarties, tad publikacijos buvo apmokėtos pačios Lietuvos valdžios.
Delfi skelbė, kad leidinys „Financial Times“ už paskelbtą leidinį apie Lietuvą gavo finansavimą iš agentūros „Investuok Lietuvoje“, už turinio kampaniją buvo sudaryta 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis.
Nors ekspertai pastebi, kad tokia praktika, kai turinys žiniasklaidoje yra perkamas, pasaulyje yra įprasta, kritikos Lietuvos valdžia susilaukė būtent dėl to, kad apie apmokėjimą pranešta nebuvo.
Visgi po kritikos bangos Vyriausybė bei Užsienio reikalų ministerija suskubo taisyti įrašus socialiniuose tinkluose, pažymėdamos, kad turinys buvo inicijuotas.
Tiesa, pats publikacijų autorius Richardas Milne vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ pabrėžė, kad Lietuvos valdžia jokios įtakos straipsnių turiniui nedarė ir įtakos neturėjo.
A.Puklevičius: „Reikia gydytis savo kolektyvinę psichiką“
Komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius svarstė, kad didžiausia problema šiuo atveju yra nesusijusi su Vyriausybe ir tuo, ar ji teisingai šioje situacijoje komunikavo, ar ne.
„Didesnė problema yra mūsų nacionalinio nepilnavertiškumo problema. Kiekvieną kartą, kai apie mus kažkas parašo, nesvarbu, ką, ar parašyta teigiamai, ar neigiamai – ar tai būtų Melas Gibsonas, šnekantis apie aštriadančius lietuvius, ar teigiamų straipsnių ciklas, prasideda baisingas vajus arba džiaugtis, arba smerkti.
Nepamenu, kada solidžiausi laikraščiai paskutinį kartą būtų darę straipsnių ciklą apie Daniją. Ar danams dėl to skauda? Ne, jiems neskauda. Tai yra šalis, kuri pasitiki savimi, kuri neturi nepilnavertiškumo komplekso.
Laikas ir mums nuo jo gydytis. Gydytis ir tai, kad pradedame kedentis plunksnas ir trimituoti kriauklėmis visam pasauliui, kai apie mus kas nors parašo, o paskui lygiai taip pat pulti į depresiją, kad „Jėzau, mes juk mokėjome už šį parašymą“.
Tai šokinėjimas nuo vieno į kitą, kuris įrodo, kad, nepaisant didžiulės pažangos, kurią padarėme per 30 metų, mums dar daug, daug, daug reikia gydytis savo kolektyvinę psichiką, kol galų gale tapsime normaliais žmonėmis, kurie visų pirma galvoja apie tai, ką aš padariau, ar gerai padariau, o ne kas ir ką apie tai parašė“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Puklevičius.
Komunikacijos ekspertas stebisi dalies lietuvių kritika, kad Vyriausybė tinkamai „neišreklamavo“, jog už straipsnius buvo sumokėta.
„Auditorija yra ne ta. „Financial Times“ nerašo Lietuvai. Norėčiau visų tų, kurie dabar komentuoja, paklausti, kada tu pats paskutinį kartą atsivertei „Financial Times“. Ko gero, neatsivertei, nes tai yra mokama prenumerata, tau gaila trijų svarų per mėnesį, kad ją skaitytum. Nepaisant to, jautiesi autoretetingu ekspertu reikšti savo nuomonę“, – stebėjosi A.Puklevičius.
Sulaukė prezidento pastabų
Politikos apžvalgininkas ir analitikas Marius Laurinavičius savo feisbuko paskyroje teigė, kad tokie projektai su žiniasklaida yra „įprasta visų viešosios diplomatijos tikslų siekiančių demokratinių valstybių praktika“.
„Mano vertinimu, šis projektas – ne tik super gera investicija, bet ir vienas geriausių, jei ne geriausias, Lietuvos įvaizdžio formavimo (ar viešosios diplomatijos – vadinkit, kaip norit) projektas, kokį prisimenu.
Todėl tie, kas jį sugalvojo, tiesiog puikiai atliko savo darbą ir todėl verti pagyrimo, o ne absurdiškos kritikos“, – rašė ekspertas.
Tiesa, kritikos Vyriausybei negailėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, „Lietuvą galima populiarinti ir nemokamai, nes tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimas šalies pozicija įvairiais klausimais yra didelis“.
„Galiu tiktai pasakyti savo asmeninį pavyzdį: tikrai bendravau su daugybe žiniasklaidos priemonių pasaulyje – CNN, BBC, tas pats FT, ir niekada už tai nereikėjo mokėti“, – trečiadienį sakė prezidentas.
„Tai labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami, ir manau, kad tai tikrai yra įmanoma padaryti, nes šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti valstybės pinigų tiesiog duodant interviu ir populiarinant mūsų požiūrį“, – kalbėjo G.Nausėda.
