Iki pastarųjų metų rusai Lietuvoje buvo vertinami palankiai arba bent pakančiai, nepasitikėjimą jais reiškė tik nedidelė žmonių dalis.
Šįmet požiūris į šią tautą pastebimai pablogėjo ir akivaizdu, kad tai lėmė Rusijos agresija Ukrainoje, žiniasklaidos pranešimai apie rusų karių nusikaltimus, televizijų rodomi baisūs karo vaizdai.
Trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigia, kad jų požiūris į Lietuvoje gyvenančius rusus labai pablogėjo arba greičiau pablogėjo nei pagerėjo.
Pernai taip manančių buvo vos kiek daugiau nei ketvirtadalis.
Išaugusį priešiškumą rusams parodė ir atsakymai į kitus apklausos klausimus. Pernai kaimynystėje su rusais nenorėjo gyventi 6,2 proc. žmonių, o šiais metais – jau 16 procentų.
Žinoma, šiuo požiūriu rusai vis viena dar vertinami daug geriau nei kai kurios kitos tautinės ar socialinės grupės.
Pavyzdžiui, greta romų nenorėtų gyventi net 58,6 proc. žmonių, bet tai nuo seno įsigalėjusios nuostatos, o rusai anksčiau beveik niekam Lietuvoje neatrodė nepatikimi ar pavojingi.
Šiais metais jau 23,1 proc. lietuvių nenorėtų savo būsto išnuomoti rusams, nors pernai taip nusiteikę buvo tik 9,9 proc. gyventojų.
Jau ir dirbti su šios tautybės asmenimis nenori 13,6 proc. Lietuvos gyventojų, o praėjusiais metais tokios nuomonės laikėsi vos 4,5 proc. apklausos dalyvių.
Natūralu, jog lietuvių nuomonė apie ukrainiečius kinta priešinga kryptimi nei apie rusus, – 64,4 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jų požiūris į šią tautą labai pagerėjo arba greičiau pagerėjo nei pablogėjo, o pernai taip manančių buvo gerokai mažiau – 48,7 procento.
Karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui pritaria net apie 80 proc. žmonių.
Įvykiai Ukrainoje nustelbė pernai Lietuvos gyventojams didžiulį nerimą kėlusius nelegalių migrantų iš arabų šalių ir Afrikos srautus, kuriuos į Lietuvą nukreipė Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos režimas.
Valstybės siena jau saugoma nelengvai įveikiama tvora, pakliūti į mūsų šalį pastaruoju metu mėgina tik palyginti negausios migrantų grupės.
Atlėgusį lietuvių nerimą dėl nelegalios migracijos atspindi pagerėjęs šių pabėgėlių vertinimas.
Ankstesnių metų apklausos atspindėjo labai negatyvų požiūrį į sirus, irakiečius ir kitus musulmonų tikėjimo asmenis, o šiais metais į klimato kaitos ir karo pabėgėlius iš šių šalių jau žvelgiama gerokai palankiau.
Pernai 47,1 proc. lietuvių nurodė, kad nenorėtų kaimynystėje gyventi su pabėgėliais, o šiais metais taip mano jau 27,3 proc. žmonių.
Panašiai sušvelnėjo atsakymai ir į kitus apklausos klausimus: dirbti vienoje darbovietėje su pabėgėliais nenorėtų jau tik 13,9 proc. šalies gyventojų, o pernai taip nusiteikusių lietuvių buvo dvigubai daugiau – 27,7 procento, išnuomoti jiems buto nesutiktų 33 proc. apklaustųjų, o 2021 metais taip atsakiusiųjų buvo 48,3 procento.
Palankiau vertinamos ir Lietuvoje jau gyvenantiems ar į mūsų šalį atvykstantiems pabėgėliams taikomos integracijos priemonės. Labiausiai pritariama vaikų švietimui.
Šįmet net 80 proc. – tai 18 proc. daugiau nei pernai – lietuvių mano, kad tokia pagalba reikalinga.
Neprieštaraujama ir nepigiai kainuojančioms integracijos paslaugoms. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų pritaria lietuvių kalbos kursams pabėgėliams, 60 proc. – nemokamai jiems teikiamoms teisinėms konsultacijoms, o pernai tokios nuomonės laikėsi 15 proc. mažiau apklausos dalyvių.
Aišku, didelę įtaką žmonių nuomonei apie kitas tautas arba įvairias socialines grupes daro išankstiniai stereotipai. Pavyzdžiui, neigiamą nuomonę apie romus lemia paplitęs įsitikinimas, kad jie platina narkotikus, patys juos vartoja ar linkę kitaip nusikalsti.
Panašiai daug žmonių nenori nei gyventi, nei juo labiau nuomoti savo būsto ir iš įkalinimo įstaigų grįžusiems žmonėms, mat baiminamasi, kad jie nėra atsikratę savo nusikalstamų įpročių.
Bet žmonių požiūriui į musulmonus pabėgėlius, su kuriais mažai lietuvių susiduria tiesiogiai, didžiausią įtaką daro žiniasklaida, kuri yra svarbiausias informacijos apie įvairias migrantų grupes šaltinis.
Tai patvirtino ir apklausos duomenys – 61–65 proc. jos dalyvių pareiškė, kad apie Lietuvoje prieglobsčio pasiprašiusius asmenis ir apie neteisėtai atvykusius migrantus sužino iš žiniasklaidos, o asmeniškai su jais nesusidūrė.
Šiuo požiūriu kiek išsiskiria karo pabėgėliai iš Ukrainos – su jais yra bendravę jau 37 proc. apklaustųjų ir jų nuomonė apie ukrainiečius remiasi iš dalies ir asmenine patirtimi.
Pastaruoju metu žiniasklaidos pranešimai apie pabėgėlius yra pozityvesni, juose mažiau nerimo ir tai atspindėjo naujausias visuomenės nuomonės tyrimas. O karo pabėgėliai iš Ukrainos išvis vaizduojami beveik vien palankiai, išskyrus vieną kitą su prostitucija siejamą atvejį.
Taigi galima daryti išvadą, kad žiniasklaidos atsakomybė formuojant visuomenės požiūrį į šiuolaikinį pasaulį yra ypač didelė.
