Tuo, atrodo, galės įsitikinti konservatoriai, iš posto žūtbūtinai stumiantys buvusį savo bendražygį, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką Mykolą Majauską.
Šią savaitę dešiniųjų etikos sargai, kaip ir reikėjo tikėtis, nubaudė abu išsišokėlius M.Majauską ir Mindaugą Skritulską, balsavusius kitaip, nei liepė Vyriausybė.
Jie kartu su opozicija ir „laisviečiais“ balsavo už PVM lengvatos maitinimo paslaugoms pratęsimą ne iki vasaros, o visiems metams.
M.Skritulskas atsipirko tik įspėjimu bei draudimu iki kadencijos pabaigos eiti bet kokias aukštesnes nei eilinio pareigas. Tai irgi buvo galima prognozuoti, kaip ir tai, kad visa partijos rūstybė nukryps tik į M.Majauską. Pastarąjį etikos sargai nurodė šalinti ir iš partijos gretų, ir iš BFK vadovo posto, be to, apsvarstyti, ar jo nereikia pašalinti ir iš Seimo frakcijos.
Bet M.Majauskas, regis, nusprendė eiti buvusio valstiečių Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio keliu – dar tvirčiau sugniaužė krėslo ranktūrius. V.Pranckietis praėjusią kadenciją laimėjo tragikomedija virtusią kovą su partija ir jos vedliu R.Karbauskiu, kurie taip ir nesugebėjo išmesti jo iš posto. Ar tai gali pavykti ir M.Majauskui?
Opozicija iš karto suskubo BFK vadovui į pagalbą – užsimojo surengti nepasitikėjimo juo procedūrą. Kad Seimas atstatydintų bet kurį savo pareigūną, kuriam skelbia nepasitikėjimą, slaptame balsavime už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Itin tikėtina, kad tiek dešinieji nesurinktų, ir M.Majauskas ne tik liktų poste, bet jo dar ir nebūtų galima iš ten klibinti mažiausiai pusmetį. Prie opozicijos gali prisijungti net dalis dešiniųjų koalicijos partnerių – „laisviečiai“ ir liberalai. Abiejų šių partijų vadovybė vis garsiau grasina konservatoriams net negalvoti apie kokį nors kerštą mažiesiems už balsavimus dėl PVM, nes tie mažieji ims ir trenks valdžios durimis.
Šitokia tikimybė dar gana miglota, bet tikėtina, kad mažesnieji koalicijos broliai pasinaudotų proga darsyk įkąsti konservatoriams jų šventojo karo su M.Majausku fronte.
Dėl to rizikingas ir kitas kelias – mėginimas balsavimu nuversti maištininką pačiame komitete.
Tad dešiniesiems belieka siekti, kad būtų einama paprastos daugumos reikalaujančio atviro balsavimo dėl BFK vadovo Seime keliu.
Nekokią atmosferą konservatorių stovykloje kuria ir „kompromatų“ paieškos.
Kaip vieną M.Majausko piktybinio, o galbūt net šešėlinio veikimo įrodymų dešinieji ištraukė jo susirašinėjimus su PVM lengvatų pratęsimo Seimo prašiusiomis interesų grupėmis – pavyzdžiui, kultūros ir pramogų verslo pasaulio atstovais. BFK vadovo paraginimus toms grupėms Vyriausybei kuo aiškiau ir kiečiau išsakyti savo poziciją konservatoriai pateikia kaip kurstymą prieš valdžią.
Maža to, dešinieji užkulisiuose ėmė ieškoti ir bet kokios kitos informacijos, galimai kompromituojančios M.Majauską, rodančios, kad jis esą naudojosi BFK pirmininko postu interesų painiojimui ir panašioms nuodėmėms.
Kas iš išorės žaidėjų pasinaudos proga kyštelėti savo pagalį į šį širšių lizdą? Aišku, prezidentas Gitanas Nausėda, pajutęs progą įspirti su juo konfliktuojantiems konservatoriams ir premjerei Ingridai Šimonytei. Jis pasipiktino, kad partijos viršūnės siekia susidoroti su geru BFK vadovu, per kurį mėginama „pervažiuoti volu“.
Išgirdę tai dešinieji G.Nausėdą net apkaltino jo paties pasirašyto įstatymo, draudžiančio bet kam iš išorės kištis į politinių partijų vidaus reikalus, pažeidimu.
Žinoma, niekuo daugiau nei „nusismulkinimu“, kuris jam gana įprastas, prezidento čia neapkaltinsi.
Todėl toks konservatorių spjaudymasis ugnimi – dar vienas krinkančių nervų įrodymas, jiems vis labiau panašėjant į R.Karbauskio vadovaujamus valstiečius „pranckietiados“ metu, iš kurių dešinieji tuomet patys šaipėsi.
Likimo ironija – abi partijos šaipymosi rungtynėse dabar susikeitė vietomis. Tarsi to būtų negana, ant dešiniųjų munduro iš giedro dangaus tėkštelėjo kitas gniutulas.
Paaiškėjo, kad Lietuvą bei jos valdžią rožinėmis spalvomis piešiančių straipsnių ciklas įtakingame leidinyje „The Financial Times“ buvo nupirktas už beveik 60 tūkst. eurų, kuriuos sumokėjo valdiška įmonė „Investuok Lietuvoje“.
Dešinieji su šalininkais triukšmo esmę desperatiškai siekė pasukti link retorinio klausimo: kas čia blogo, kad Lietuva reklamuojama?
Bet reikalo esmė ta, jog pati Vyriausybė ir valdžia tiesiog apsikvailino, iš karto puolusi girtis, kaip įtakinga tarptautinė spauda vertina valdančiuosius, skirtingai nei provincialūs ir piktybiniai opozicijos elementai. Tiesa, apie sumokėtus pinigus nebuvo nė žodžio.
Dar tragikomiškiau valdantieji atrodė po to, kai paaiškėjus šiam faktui puolė iš visur šalinti ir trinti tas savo pagyras. Bet didžiausia vyšnia ant torto gali tapti tai, kad premjerė I.Šimonytė, entuziastingai davusi interviu „Financial Times“, galėjo nežinoti, jog už tai sumokėti pinigai.
Čia savo žodį vėl tarė G.Nausėda, pasigyręs, kad jis pasaulio spaudai yra įdomus ir be pinigų, – suprask, skirtingai nei premjerė ir Vyriausybė.
Be abejo, šis triukšmas – skaudus smūgis dešiniųjų, ant kiekvieno kampo skelbiančių, kad jų dėka Lietuva atsiduria pasaulio dėmesio centre, savimylai.
Bet tokių šūvių sau į kojas jau būta ne vieno, neatmestina, kad taip valdantieji pašaudys ir ateityje, palengvindami darbą savo oponentams.
