Labiau nuo šiuolaikinio meno reikalų nutolę žmonės spėliojo, kad programa apims daugybės garsių atlikėjų pasirodymą „Žalgirio“ arenoje, linksmas pramogas kur nors Santakos parke ir net kulinarinio paveldo gaminių mugę.
Paprasčiau kalbant – M.Mikutavičiaus koncertas, batutas su cukraus vata vaikams ir ant prekystalio pūpsantys skilandžiai.
Sausio pabaigoje Nemuno saloje vykęs „Kaunas 2022“ programos atidarymas visiškai sugriovė tokias iliuzijas.
Krantinėje susirinko apie 40 tūkst. smalsuolių, kuriems rūpėjo išvysti pirmąją šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį – „Sukilimas“. Tokios žmonių minios vienoje vietoje Kaunas seniai neregėjo.
O iškart po atidarymo laukė ir pirmasis netikėtumas, kuris tikrai nebuvo numatytas scenarijuje ir ateities kartoms turbūt sukels daug gardaus juoko.
Šventės proga „Žalgirio“ arenoje vyko Kauno mero V.Matijošaičio priėmimas. Kvietimus į jį gavo 700 žmonių. Jų sąraše atsidūrė ir premjerė I.Šimonytė, o Vyriausybės kanceliarija vėliau išplatino nuotraukas iš priėmimo.
Jose matyti žinomi žmonės, kurie nedėvi tuo metu renginiams būtinų respiratorių. Tarp jų – pati I.Šimonytė, Kauno meras V.Matijošaitis, Kauno rajono meras V.Makūnas.
Po priėmimo pirmadienį renginiu jau susidomėjo Kauno policijos pareigūnai, kurie per elektroninę policijos sistemą gavo keturis pranešimus dėl respiratorių nedėvėjimo. Budrūs stebėtojai nusprendė atkeršyti valdžios atstovams už primestą prievolę, todėl parūpino policijos tyrėjams beprasmiško darbo.
Kita vertus, „Kaunas 2022“ programos pradžia galėjo būti dar blogesnė – juk pandemijos įkarštyje daugelį renginių būtų tekę išvis atšaukti.
Nors pavasarį koronaviruso bangos nuslopo, prasidėjo karas Ukrainoje ir daugeliui žmonių pramogos bent kurį laiką nerūpėjo.
W.Kentridge'as, M.Abramovič, Y.Ono, R.Wilsonas, J.Cardiff, A.Polonsky ir visas būrys garsiausių meno pasaulio žmonių – visus juos šiemet buvo galima sutikti Kaune arba bent savo akimis išvysti šių žmonių darbus.
Meno gurmanams vien perskaičius jų pavardes oda nubėga šiurpuliukai, tačiau turbūt reikėtų atvirai prisipažinti, kad bent kažkiek su šių žmonių kūryba yra susipažinę vos keli procentai kauniečių. Gerbėjų – dar mažiau.
Didžioji dalis kauniečių tik skėsčiojo iš nuostabos rankomis Lietuvos banko Kauno rūmuose išvydę 100 karstų ir iš jų augančių medelių instaliaciją, kurios sumanytoja – JAV menininkė Y.Ono.
Net didžiausi staigmenų mėgėjai šiek tiek nejaukiai jautėsi vienos garsiausių pasaulyje performansų kūrėjų, serbų kilmės menininkės M.Abramovič viešoje paskaitoje, kuri vyko „Žalgirio“ arenoje.
Dosnus programos biudžetas viliojo įvairių veiklų atstovus prisiglausti po jos sparnu – net LGBT bendruomenės atstovai eitynes Laisvės alėjoje siūlė įtraukti į „Kaunas 2022“ programą.
Tuo metu vietos menininkai išvis stebėjosi aukštyn kojomis apvirtusia koncepcija.
Jeigu jau Kaunas paskelbtas Europos kultūros sostine, tai kauniečiai ir turėtų pasistengti savo kūryba nustebinti svečius. Ar pavyktų tai padaryti – jau kitas klausimas.
Tačiau „Kaunas 2022“ rengėjai pasirinko atvirkštinį scenarijų – už milžiniškas lėšas prisikvietė užsienio žvaigždžių, kurių kūryba labai reikšminga tik nedideliam žmonių ratui.
Kultūros išvengti tikrai nepavyks – pristatydami programą metų pradžioje tikino „Kaunas 2022“ rengėjai. Atrodo, dauguma kauniečių jos vis dėlto išvengė, nes siūlomi renginiai jiems pasirodė pernelyg sudėtingi.
Pernelyg liūdėti dėl to neverta – didelei daliai žmonių nerūpi ir Katare vykstantis pasaulio futbolo čempionatas. Visiems žmonėms neįtiksi.
O „Kaunas 2022“ uždanga praėjusį savaitgalį nusileido panašiai kaip ir pakilo – baigiamąją trilogijos dalį „Sutartis“ „Žalgirio“ arenoje stebėjo apie 15 tūkst. žiūrovų.
Galime pasidžiaugti, kad tapome istorinio įvykio liudininkais, mat kitą kartą Europos kultūros sostine Kaunas turbūt taps po šimtmečio ar dar vėliau, o visa „Kaunas 2022“ programa ir renginių fonas tapo tikru performansu, kurio neįmanoma pakartoti.