„Manome, kad šiai dienai esame pasiruošę priimti apie 6–8 tūkst. žmonių jau dabar, jei jie kirstų Lietuvos sieną“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Navickienė.
Anot jos, iš viso, parūpinus dar didesnes apgyvendinimo vietas, tokias kaip miestų arenos, Lietuva galėtų užtikrinti gyvenamąsias sąlygas apie 30 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.
„Jei jų pajudėtų daugiau, tikrai būtų problematiškiau juos sutalpinti. Bet tokiam skaičiui žmonių būtume pasiruošę“, – teigė ministrė.
Pasak M. Navickienės, ukrainiečių apgyvendinimui savivaldybėse paruošti nenaudojami pastatai, pavyzdžiui, mokyklos.
„Jie yra pritaikyti, aprūpinti“, – patikino ministrė.
„Lygiai taip pat ir pačiame Pabėgėlių priėmimo centre dabar jau gyventojų yra gerokai mažiau. Tad esame pasiruošę“, – pridūrė ji.
Vis tik, M. Navickienė pripažįsta, kad sąlygos jiems nebūtų tokios geros, kaip anksčiau – jei atvykusiems iki šiol institucijos galėjo pasiūlyti patogesnį, arčiau darbo ar ugdymo įstaigos esantį būstą, naujai į Lietuvą patekę ukrainiečiai būtų apgyvendinami bendrai.
„Dabar tos vietos būtų didesnės, žmonės būtų apgyvendinami po vienu stogu, pavyzdžiui, mokykloje ar pabėgėlių priėmimo centre“, – kalbėjo ministrė.
„Bet žmonėmis tikrai būtų pasirūpinta, būtų šilti patalai, stogas virš galvos, maistas, socialinės išmokos – kaip ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams“, – pažymėjo ji.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą, nuo karo gimtinėje pradžios, jau atvyko 71,3 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Per paskutinę savaitę jų registruota 353, per paskutinę parą – 87.
