Už Civilinės saugos įstatymo pakeitimus balsavo 90, prieš 5, susilaikė 21 Seimo narys.
Tuo tarpu A. Širinskienės ir T. Tomilino siūlymui, kad ekstremaliąją situaciją šalyje tvirtinti ir pratęsti turėtų Seimas pritarė 57, prieš balsavo 35, susilaikė 27 Seimo nariai, tad ekstremaliąją situaciją ir toliau pratęsti turės Vyriausybė.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įstatymo priėmimas – istorinis sprendimas – prasideda kokybiškai naujas civilinės saugos sistemos etapas. Valstybė turi būti pasirengusi greitai reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą.
„Integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis užtikrinti ne tik koordinuotą valstybės pasirengimą valdyti krizes, bet ir jų prevenciją, nuolatinę situacijų stebėseną ir vertinimą. O sprendimai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, bandymų spręsti krizių valdymo sistemos klausimą būta ir anksčiau, bet jie visi buvo fragmentiški arba iki galo neįgyvendinti.
Nacionaliniame krizių valdymo centre dirbs apie 30 savo sričių ekspertų, kurie teiks valstybės operacijų vadovui informaciją ir siūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų, koordinuos ir kontroliuos valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ir kt.
NKVC atliks nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą.
„Per pastaruosius metus patiriame įvairaus pobūdžio krizinių ir ekstremalių situacijų, kurios reikalauja greitų ir efektyvių veiksmų. NKVC įsteigimas leis sutrumpinti sprendimų parengimo grandinę ir sutelks geriausią krizių valdymo ekspertizę vienoje vietoje. Tai įgalins krizių ir ekstremalių situacijų valdyme veikiančias kitas institucijas labiau koncentruotis į savo kuruojamas sritis, o problemines vietas taisyti per NKVC užtikrinamą tarpinstitucinę sąveiką ir realaus laiko duomenų pagalba. Duomenims ir jų analitikai skirdami ypatingą dėmesį, galėsime aiškiai ir neiškreiptai pamatyti situaciją ir jos dinamiką, prioritetizuoti veiksmus ir rasti geriausius konkrečių problemų sprendimus“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją, parengė Civilinės saugos stiprinimo (CS) koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.
Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais, rašoma VRM pranešime spaudai.
Pasak A. Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione. Be to, praktikoje buvo ruošiamasi tik lokalioms ekstremaliosioms situacijoms, apie pasiruošimą karo grėsmėms nebuvo iš esmės svarstoma.
Parlamentarai ketvirtadienį taip pat spręs, Seimas ar Vyriausybė kas mėnesį turėtų įtvirtinti arba pratęsti ilgiau nei tris mėnesius trunkančius žmonių gyvenimo ir verslo apribojimus šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją.
