Akistata su į Vilniaus merus taip pat kandidatuojančiu konservatorių etikos prievaizdu V.Benkunsku – logiška M.Majausko išvarymo iš partijos istorijos atomazga.
Akivaizdu, kad tautos būtų laukęs didelis nusivylimas, jeigu iš visur išvytas konservatorius Seimo salėje būtų prisėdęs prie vienišo M.Puidoko ir tyliai laukęs kadencijos pabaigos.
Tokia atomazga būtų buvusi pernelyg banali.
Tiesa, kartais žmonės fejerverkus į orą paleidžia ir be jokios progos. Bet šįkart net ir M.Majausko kritikai svarstė, kad tuščiai iššvaistyti užgriuvusį milžinišką populiarumą būtų šiurkšti politiko klaida.
Apie galimą M.Majausko kandidatavimą į merus politikos užkulisiuose irgi kalbėta – buvusio konservatoriaus maištas prieš partiją vien dėl PVM lengvatos maitinimo verslui neatrodė logiškas.
Vis dėlto daugelis mintį apie tokias M.Majausko ambicijas vijo į šalį, juolab kad mero posto buvęs konservatorius kartą jau siekė, o tas bandymas nebuvo itin pavykęs.
Į Seimą politikas taip pat pateko tik pagal partijos sąrašą. Todėl logikos visur ieškantys skeptikai svarstė, kam reikia padegti tiltus su partija, jeigu nesiruoši pasišildyti kilusio gaisro liepsnose.
Turbūt tokio žingsnio iš M.Majausko nesitikėjo ir Seimo opozicija, antradienį surengusi pasitikėjimo-nepasitikėjimo maištinguoju komiteto vadovo procedūrą, kurią valdantieji vadino spektakliu ir ignoravo.
Būtent po šio balsavimo M.Majauskas pranešė, kad traukiasi iš Seimo komiteto vadovo posto, nors jau atrodė, kad politiką iš jo konservatoriams teks krapštyti jėga.
Dešinieji beviltiškai skėsčiojo rankomis nežinodami, ką dar daryti su į durų staktą įsitvėrusiu politiku, ir, regis, ruošėsi blogiausiam.
Tačiau prasiveržusios M.Majausko politinės ambicijos konservatoriams ir jų kandidatui į merus gali virsti košmaru.
Juk dalyvaudamas šiuose rinkimuose M.Majauskas niekuo nerizikuoja, tačiau konservatoriui V.Benkunskui kelią į antrąjį turą gali užtverti.
