Taip siekiama pažymėti Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį. Tokiam nutarimo projektui, kurį šią savaitę pristatė Seimui Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, parlamentarai pritarė bendru sutarimu. Toliau jį planuojama svarstyti gruodžio 15 d.
„Būdami 2022 metų pabaigoje, žiūrime į 2025-uosius ir atrodo, kad žvilgsnis galbūt pernelyg tolimas, bet anaiptol, mieli kolegos. Norėdami iš tikrųjų deramai pasiruošti valstybinėms sukaktims, turime gerokai anksčiau dėl to apsispręsti. Tos priemonės, kurios skiriamos metams švęsti ir įprasminti, yra reikalaujančios gerokai daugiau laiko ir, žinoma, suplanuotų lėšų“,– iš Seimo tribūnos sakė P. Kuzmickienė.
Pasak jos, visuomeninės organizacijas, įvairios institucijos, politikai buvo pakviesti teikti savo siūlymus, galvoti apie 2025-uosius, kas būtų svarbu valstybiškai paminėti.
„Tikrai sulaukėme labai daug stiprių pasiūlymų, bet po didelių diskusijų, matydami valstybę ne tiktai prieš 100 metų, bet matydami valstybę ir prieš 400 metų (...) apsisprendėme siūlyti 2025-uosius metus paskelbti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo „Anbo“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“,– sakė P. Kuzmickienė.
Kalbėdama apie M. K. Čiurlionį, ji sakė, kad tai yra „tūkstantmečio žmogus, kūrėjas, veikėjas, jo kūryba, jo vizionieriškumas, novatoriškumas neprilygsta niekam“.
„Kartu su kolegomis matome ir kitas sukaktis ir įvykius, kurie irgi rodo mūsų valstybės vietą civilizacijoje, mūsų valstybės vietą Vakarų pasaulyje jau prieš 400 metų. Kalbu apie Lietuvos jėzuitų auklėtinį M. K. Sarbievijų, vieną žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų, kuris išleido poezijos rinktinę lotynų kalba „Trys lyrikos knygos“,– sakė parlamentarė.
Pristatydama trečiąją nominaciją, parlamentarė sakė, kad ji primena, kuo mes prieš 100 metų pasaulyje garsėjome.
„Mes puikiai žinome, kad mes garsėjome krepšiniu, mes garsėjome sviestu ir garsėjome „Anbo“ lėktuvais. (...) Labai kviečiu žiūrėti į 2025 metus per trejetą svarbių įvykių ir asmenybių: Baroko literatūros metų, M. K. Čiurlionio metų, lėktuvo „Anbo“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metų prizmę“,– ragino kolegas P. Kuzmickienė.
Kaip nurodoma nutarimo projekte, 1625 m. Kelne, Vokietijoje, Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libris tres), kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje. Įvairiose Europos valstybių leidyklose ji buvo išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. „Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi“,– sakoma nutarimo projekte.
Jo autoriai taip pat siūlo įvertinti tai, kad Lietuvos Baroko epochoje buvo sukurta nemažai originalių literatūros kūrinių, vien XVII a. išėjo apie 133 poezijos rinkiniai lotynų kalba, kuriuos parengė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę arba dirbę asmenys: Danielius Naborovskis, Stanislovas Serafinas Jagodinskis, Stanislovas Samuelis Šemetas ir kiti.
1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Nutarimo projekte pažymima, kad per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų. 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“. Nutarimo projekte pažymima, kad lėktuvai „ANBO“ buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje, jų manevringumu žavėjosi ir užsieniečiai; žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvo „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta dvylika Europos valstybių sostinių.
Nutarimo projekte kalbama ir apie kitus aviatorius – Jurgį Dobkevičių, Steponą Darių, Stasį Girėną, Feliksą Vaitkų, Romualdą Marcinkų, Bronių Oškinį.
„Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m“,– teigiama nutarimo projekte. Dokumento projekte Vyriausybei pasiūlyta iki 2023 m. liepos 1 d. parengti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metų programas, jas patvirtinti ir numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.
