Parlamentaras pažymi, kad komisija, kurioje daugumą turi valdantieji, vis randa dingsčių nenagrinėti įtarimų dėl korupcijos Vilniaus savivaldybėje, nors Kauno miesto savivaldybės antikorupcinis vertinimas čia buvo atliktas itin greitai, o išvados iškart patvirtintos.
„Vilnių valdo dešinieji, kurie turi daugumą ir Seimo komisijoje. Korupcijos apraiškų Vilniaus mieste akivaizdžiai nenorima tirti. Komisijoje turime daug informacijos apie Vilniaus savivaldos politikų giminaičių įtaką viešiesiems pirkimams. Perkama viskas: ir teisinės paslaugos, ir didžiulės vertės projektavimo darbai. Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė didžiulę ataskaitą apie galimas korupcines grėsmes ir apie jau įgyvendintus statybų ar rekonstrukcijų projektus“, – teigė J. Sabatauskas.
„STT dar pernai sulaikė grupę tuomečių savivaldybės tarnautojų ir jų bendrininkų iš kitų valstybinių įstaigų bei pareiškė jiems įtarimus. Tačiau, priešingai nei Kauno atveju, dėl Vilniaus Seimo komisija tempia laiką ir atranda vis naujų pasiteisinimų, kad korupcijos Vilniaus savivaldybėje klausimai nebūtų tiriami“, – pridūrė jis.
Kaune dėl galimos korupcijos sulaikius savivaldybės administracijos direktorių, Tėvynės sąjungai atstovaujančių narių iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė korupcijos apraiškoms Kaune tirti.
Jau sudarant šią grupę, J. Sabatauskas ir kiti opozicijai atstovaujantys komisijos nariai ragino tirti ne tik Kauną, bet ir kitus didžiuosius miestus. Tačiau konservatorių balsais ši iniciatyva buvo atmesta, motyvuojant tuo, kad toks tyrimas būtų per didelis ir per sudėtingas komisijai.
„Vakar komisija užbaigė darbą dėl galimos korupcijos Kaune. Vadinasi, neliko kliūčių imtis Vilniaus klausimų. Nepaisant to, man pateikus pasiūlymą sudaryti identišką darbo grupę situacijai Vilniuje tirti, dešinieji ir vėl pradėjo ieškoti pretekstų tokios grupės nesudaryti arba jos sudarymą atidėti sausio mėnesiui. Kas galėtų paneigti galimybę, kad šis nenoras susijęs su artėjančiais savivaldos rinkimais?“, – pažymi Seimo vicepirmininkas socialdemokratas J. Sabatauskas.
„Kad ir kaip ten būtų, raginu kolegas nebesislėpti ir nedelsiant imtis tirti ir Vilniaus atvejus. Būtina atsakyti į žmonėms kylančius klausimus. Priešingu atveju žmonės turės pagrindo manyti, kad konservatorių dėmesys Kaunui (ir abejingumas Vilniui) susijęs su prasidėjusia rinkimų kova dėl postų Kaune“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad trečiadienio posėdyje Antikorupcijos komisija patvirtino laikinosios tyrimo grupės atlikto Kauno miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo išvadą, kurioje įvardytos korupcijos rizikos Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros viešųjų pirkimų srityje bei pateiktos pastabos ir pasiūlymai, aktualūs visoms savivaldybėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje vykdomas viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis ir priimti nepagrįstus sprendimus: egzistuoja situacijos, kai vienas asmuo (savivaldybės administracijos darbuotojas) gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu (priimti ir (ar) daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui), priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą. Pastebėta, kad daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu reikšmingai pabrangsta; savivaldybės viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, o viešųjų pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų vertinamas tik retkarčiais.
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, surinkta informacija leidžia manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens – mero kabinete, o egzistuojantys neformalūs ryšiai ir neprotokoluojami posėdžiai, kuriuose dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, rodo korupcijos rizikas ir interesų konfliktus.
Seimo Antikorupcijos komisijos nariai pritarė atlikto tyrimo išvadai, kad nėra realios galimybės užtikrinti savivaldybės veiklą kontroliuojančių institucijų nepriklausomumo principą, nes jos yra tiesiogiai priklausomos nuo savivaldybės mero, tarybos ir savivaldybės administracijos, o vadovai neturi vidinės motyvacijos nešališkai atlikti įstatymais numatytą kontrolės funkciją, todėl savivaldybės kontrolieriaus ir Vidaus audito tarnybos veikla yra formali ir tiesiogiai įtakojama savivaldybės politinės valdžios.
