Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą Lietuva dar pavasarį priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Perkančiosios organizacijos įgijo teisę nesudaryti sutarčių ar jas nutraukti su visais tiekėjais, kurie yra susiję su Baltarusija, Rusija ar šios kontroliuojamomis teritorijomis.
Tokie įstatymo pakeitimai taikomi tik tiesiogiai su Baltarusija ir Rusija susijusiems verslo subjektams.
Tačiau lieka neaišku, kaip perkančiosioms organizacijoms reikėtų vertinti lietuviškas įmones, kurios galbūt vis dar teikia paslaugas sankcionuotiems Baltarusijos, Rusijos arba su šiais režimais susijusių asmenų kontroliuojamiems bankams, nors tokių sąsajų viešai ir kratosi.
Alternatyva bankams
Šių metų birželį Finansų ministerija baigė viešąjį pirkimą vieningos iždo sąskaitos informacinėms sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugoms įsigyti.
Dokumentuose skelbta, kad konkursą laimėjusi įmonė turės sukurti ir įdiegti valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo informacinę sistemą, kurioje būtų tvarkomos biudžetinių įstaigų sąskaitos ir jose laikomos lėšos.
Anksčiau Finansų ministerijos atstovai tvirtino, kad vos sistema pradės veikti, vienoje vietoje centralizuotai bus valdomi visų biudžetinių įstaigų pinigai – čia bus atidarytos sąskaitos, atliekami mokėjimai ir teikiamos kitos paslaugos.
Pažadėta, kad dėl to didės valstybės investicijų grąža, o biudžetinių įstaigų sąnaudos, susijusios su sąskaitų administravimu ir komercinių bankų teikiamomis paslaugomis, kaip tik sumažės.
Kitaip tariant, užuot pinigus laikiusios komerciniuose bankuose, valstybinės įstaigos juos laikytų sąskaitose, atidarytose vieningame ižde.
Itin svarbus projektas
Akivaizdu, kad tokiam valstybei reikšmingam projektui įgyvendinti turėjo būti ne tik skirta pakankamai lėšų, bet ir atsirinkti itin patikimi rangovai. Viešojo pirkimo laimėtojui sukurti turėtų būti atseikėta 1,8 mln. eurų. Sutarties sąlygose taip pat nurodoma, kad iki 5 proc. numatytų paslaugų galima perduoti įgyvendinti subrangovams.
Šį viešą pirkimą laimėjo IT sprendimus bankų ir finansinių technologinių sektoriui kurianti bendrovė „Forbis“, kuri Lietuvoje veiklą vykdo daugiau nei 26 metus. Anksčiau pačios įmonės skelbtuose pranešimuose nurodoma, kad pagrindinis „Forbis“ produktas – finansinių paslaugų įmonių IT sistema FORPOST.
Anot pačios bendrovės, ja naudojasi didžiausi Lietuvos ir kitų valstybių bankai, mokėjimo paslaugų teikėjai, „fintech“ įmonės, kredito unijos, telekomunikacijų įmonės ir kitos finansinės institucijos.
Seniai dirba su rusais
Kas gi tie „kitų valstybių bankai“, apie kuriuos gyrėsi „Forbis“? Viešai skelbiama informacija rodo, kad stambiausi įmonės klientai – toli gražu ne iš Lietuvai draugiškų šalių.
Pavyzdžiui, sistema FORPOST naudojasi (ar bent jau naudojosi) tokios finansų įstaigos kaip Rusijos bankas „Surgutneftegazbank“, kuris yra įtrauktas į JAV ir Ukrainos taikomų sankcijų sąrašus.
Negana to, tarp klientų minėtas ir „RosEvroBank“, kurio vienas savininkų buvo Rusijos oligarchas Sergejus Grišinas. Po SSRS žlugimo „RosEvroBank“ pagarsėjo kaip didžiausią finansinę aferą įvykdęs bankas, vos nesugriovęs visos Rusijos bankų sistemos. Dėl tuomečių machinacijų Rusijos centrinis bankas prarado apie 60 mlrd. JAV dolerių (dabar panašiai tiek pat eurų) vertės turtą.
2018 metais S.Grišinas pardavė savo turėtą „RosEvroBank“ akcijų dalį, tačiau jis dirbo jame tuo metu, kai šis bankas buvo vienas skandalingos pinigų plovimo operacijos dalyvių. Tada, 2010–2014 metais, per Rusijos, Moldovos, Latvijos ir kai kurių Vakarų valstybių bankus galėjo būti išpumpuota milžiniška suma, kuri, skirtingais duomenimis, svyruoja nuo 20 iki 80 mlrd. dolerių.
Klientai – labai margi
Prieš keletą metų bendrovė „Forbis“ skelbė, kad aktyviai dalyvauja Baltarusijoje organizuojamuose forumuose ir renginiuose, skirtuose bankinio ir finansinio sektoriaus bendrovėms.
Tokie susitikimai, ko gero, turėjo subrandinti vaisių. Tad „Forbis“ dirbo su jungtiniu Rusijos ir Baltarusijos banku „Belgazprombank“ (Rusijos „Gazprom“ banko padalinys Baltarusijoje), kuriam pritaikytos dalinės Europos Sąjungos sankcijos.
Beje, po sankcijų įvedimo tarptautinė kompanija „Fitch“ panaikino „Belgazprombank“ kredito reitingą, o šį sprendimą siejo su įsigaliojusiomis sankcijomis Rusijos kontroliuojamoms finansų įstaigoms ir jų padaliniams.
Lietuvių IT įmonės sukurta FORPOST sistema taip pat naudojosi (o gal ir naudojasi) „Minsk Transit Bank“, viešumoje pristatomas kaip „MTBank“, kurio pagrindinis akcininkas – su Aliaksandro Lukašenkos režimu artimai siejamas Baltarusijos oligarchas Aleksejus Aleksinas.
Po „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske skandalo 2021 metais Europos Sąjunga ėmėsi sankcijų Baltarusijai įvedimo. Likus vos kelioms dienoms iki šių sankcijų paskelbimo A.Aleksino šeimai priklausanti grupė „MTB Investments Holdings“, kuri valdo „MTBank“, suskubo parduoti 99 proc. banko akcijų Dubajuje registruotai bendrovei „Stoneva Limited“.
Žiniasklaidoje pasklido spėlionės, kad tokiu būdu A.Aleksinas siekė išvengti banko valdomo turto įšaldymo, gresiančio įsigaliojus ES sankcijoms.
Taip pat buvo skelbta, kad „MTBank“ pinigus galėjo laikyti tokie artimi Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonės kaip Ukrainos oligarchas Viktoras Medvedčukas.
Ukrainoje sulaikytas V.Medvedčukas tapo vertingu karo įkaitu. Buvęs šios šalies įstatymų leidėjas ir V.Putino sąjungininkas kaltintas valstybės išdavyste, tačiau galiausiai buvo perduotas Rusijai per apsikeitimą karo belaisviais.
Sąsajų bando kratytis
„Lietuvos rytas“ mėgino pasidomėti, ar „Forbis“ sukurta sistema vis dar naudojasi aiškiai nedraugiškų valstybių finansų įstaigos. Tačiau nei „MTBank“, nei „Belgazprombank“ atsakyti į tokį paprastą klausimą nesiteikė net per porą savaičių. Pačiai įmonei „Forbis“ irgi buvo pateikti klausimai apie verslo ryšius su Rusijos ir Baltarusijos bankais.
„Su minėtais bankais „Forbis“ grupės įmonės nebendradarbiauja. Išreikšdamos solidarumą su Ukraina 2022 metų kovo mėnesio 4 d. „Forbis“ grupės įmonės vienašališkai nutraukė visas paslaugų sutartis, pasirašytas su Rusijos ir Baltarusijos kapitalo bankais. Apie „Forbis“ grupės įmonių sutarčių nutraukimą su Rusijos ar Baltarusijos kapitalo bankais mes viešai pranešėme prieš 9 mėnesius „Forbis“ socialiniuose tinkluose „LinkedIn“ ir „Facebook“, – toks buvo lakoniškas IT bendrovės atsakymas.
Tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta į klausimus, ar bendrovė turi padalinių kitose Europos valstybėse, galbūt toliau teikiančių paslaugas šiems bankams, taip pat kokie yra įmonės klientai pagal atskiras šalis.
Staigūs veiksmai negalimi?
„Forbis“, kuriam vadovauja buvę bankrutavusio banko „Snoras“ darbuotojai, sukurta sistema FORPOST, kaip ir panašios į ją, yra viena pagrindinių bet kokioje finansų institucijoje. Kaip aiškino vienas pavardės nepanoręs atskleisti IT specialistas, rasti pakaitalą jai trunka nuo 3 iki 5 metų. Tad jei sistema nebeaptarnaujama, banko veikla iš esmės turėtų būti neįmanoma.
„Šiuo atveju galbūt įmonė turi ryšių su programuotojų skyriais Rusijoje ar Baltarusijoje ir galėjo tolesnę sistemos priežiūrą perleisti jiems. Nors tai turėtų būti tinkamo lygio specialistai. Antra, pačios bendrovės „Forbis“ darbuotojų gretos nuo pavasario lyg ir nesumažėjo, nors netekus tokių užsakovų turėjo būti atleista bent 20–30 žmonių. Negi Lietuvos rinka taip išsiplėtė?“ – svarstė IT specialistas.
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, „Forbis“ darbuotojų gretos šįmet tik šiek tiek susitraukė: metų pradžioje jų būta 84, o lapkričio 29 dieną – 77. Įdomu ir tai, kad interneto archyvuose dar galima aptikti ir 2021 metų birželio mėnesį „Surgutneftegazbank“ paskelbtas bankinių kortelių išleidimo taisykles. Jose kaip pagrindinė bankinė sistema nurodoma FORPOST-S.
Laiko grėsme saugumui
Analitiko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, nei Rusijoje, nei Baltarusijoje nėra nė vieno banko, kuris nebūtų susijęs su režimu, o „Belgazprombank“ valdantis „Gazprombank“ apskritai yra viena iš mafijinių struktūrų.
„Reikia suprasti, kad, norėdamas dirbti tose šalyse, ypač tokiame sektoriuje kaip finansai ir technologijos, turi būti išsamiai patikrintas. Jei jau gauni užsakymų ir dirbi, esi patikimas šimtu procentų. O jei Rusija kuo nors pasitiki šimtu procentų, tai jau tikrai yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui“, – dėstė M.Laurinavičius.
Pati Finansų ministerija tvirtino, kad viskas buvo sprendžiama aukštesniu lygiu. „Finansų ministerija, vykdydama „Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo“ viešąjį pirkimą, prieš pasirašydama sutartį kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą dėl planuojamo sandorio (paslaugų teikimo sutarties) pasirašymo su potencialiu galimu konkurso laimėtoju „Forbis“ atitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Gavus komisijos išvadą buvo pasirašyta sutartis“, – tokį atsakymą gavo „Lietuvos rytas“. Tačiau net jei ir paaiškėtų, kad bendrovė ar su ja susijusios įmonės toliau teikia paslaugas klientams iš priešiškų valstybių, tai nebūtinai užkirstų kelią jai kurti Lietuvos iždo informacinę sistemą.
„Pirkimo proceso metu perkančioji organizacija gali patikrinti, ar tiekėjas nėra pažeidęs įstatymų. Jei yra, tai jį galima pašalinti. Bet sudarius sutartį su įmone, kuriai nėra taikomos sankcijos, ją nutraukti gerokai sudėtingiau. Ypač jei tarp akcininkų ar vadovų nėra su Rusija susijusių asmenų“, – teigė viešųjų pirkimų ekspertas, advokatas dr. Dainius Kenstavičius.
Patikrinti iš naujo niekada nevėlu
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:
„Jei konkretų tiekėją patikrino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, mes tikrai neturime pagrindo nepasitikėti jos išvadomis, nes ten dirba ir Valstybės saugumo departamento, ir kitų institucijų atstovai.
Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms galima į bet kurį atvejį iš naujo atkreipti dėmesį ir jį išnagrinėti. Juolab jei ryšiai su kitomis šalimis iš tiesų nebūtų nutraukti, tai jau būtų labai rimta.“
