Taigi trečiadienį pristatytas kitų metų sostinės biudžetas, kuris augs iki 1,116 mlrd. eurų. Tai 8,2 proc. arba 85 mln. eurų didesnis nei 2022-ųjų biudžetas. Tik net valdantieji jo nepuola vadinti rekordiniu.
Meras R.Šimašius paaiškino, kodėl. Nors biudžetas 8 proc. auga, tačiau 22 proc. infliacija tą augimą suvalgys. „Tai vargu ar turime labai džiaugtis“, – su neblėstančia šyspena veide išspaudė meras.
Dar daugiau. Kitąmet biudžetas ir vėl bus deficitinis, tik kiek išlaidos viršys pajamas, niekas dorai negalėjo paaiškinti.
A.Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ narys V.Sadauskas tikino, kad išlaidų bus 109 mln. eurų daugiau, savivaldybės administracijos direktorė L.Koriznienė aiškino, kad realus deficitas – 26 mln. eurų.
Anot jos, biudžeto sandara atitinka visas taisykles, skolinasi ir valstybė, jos biudžetas taip pat deficitinis, tai nėra ko prie jo kibti.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Ž.Šilgalis kalbėdamas apie biudžetą vėl prisiminė savo arkliuką – išlaidas Kalėdų šventėms.
Taigi Kalėdoms sostinėje šiais metais buvo skirta 490 tūkst., o kitąmet planuojama išleisti jau 600 tūkst. eurų.
Gera tai naujiena ar bloga? Ž.Šilgalis pratrūko: „Tai dar neužtenka švaistymo?“
L.Koriznienė neturėjo ką atsakyti. „Užklupote Liną netikėtai“, – pernelyg nesikrimto R.Šimašius, lyg tie šimtai tūkstančių eurų būtų lyg arbatpinigiai padavėjui.
Nieko L.Koriznienė neatsakė ir į kitus rimtus pastebėjimus. Pavyzdžiui, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas T.Valys klausė, ar sudarant biudžetą buvo įvertintos aplinkybės, jog kitų metų pradžioje gali ateiti tikras sunkmetis ir biudžeto surinkti bus neįmanoma. Ką tada?
Biudžeto sudarytojai lyg didžiausią nuopelną vadino tai, kad šiemet darbą pradėjo labai anksti.
Tik vėlgi – raikyti sostinės biudžeto pyragą pradėta anksčiau dėl to, kad ir Lietuvos biudžetas patvirtintas anksti. Paprasčiausiai yra tokios taisyklės – per daug atsilikti negalima.
Tarp pagrindinių biudžeto akcentų – plečiamas mokyklų tinklas, naujos miestiečių poilsiui skirtos viešosios erdvės, investicijos į miesto transporto kokybę, nauji dviračių ir pėsčiųjų takai.
Ar įmanoma įžvelgti gėrį vardijant, kokiai sričiai kiek procentų didėja kitąmet skiriamų lėšų? Kaip kam.
Štai kultūros sektoriui bus skiriama 13,9 proc., švietimui – 7,1 proc., aplinkai ir miesto plėtrai – taip pat 7,1 proc. daugiau lėšų. Socialinei apsaugai finansavimas padidės vos dešimtadaliu.
O dabar tvirtai įsikibkite kėdės. Judumo mieste reikmėms suplanuota net 44,6 proc. daugiau lėšų nei 2022-aisiais. Tad gatvių siaurinimui pinigų nepritrūks. Beje, tai didžiausias lėšų padidėjimas.
Tai kiek gerų ir blogų naujienų kalbant apie kitų metų pinigus? Vis dėlto viena gera žinia yra: 2023-iaisiais tas gatvių siaurinimas greičiausiai ir pasibaigs.
Tik tai jau bus ne valdžios, o visų vilniečių, turinčių teisę rinkti valdžią, nuopelnas.
