Apie tai V.Malinionis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įvardijo, ko Ukrainai reikia jau dabar
Svarstydamas, ką rodo naujausios rusų vykdomos dronų atakos Kijeve, V.Malinionis šiuose veiksmuose įžvelgė tam tikrą tęstinumą.
„Galima pasakyti, kad tai tęsiasi. Dabar ukrainiečiams svarbu didinti esminės kritinės energetinės infrastruktūros apsaugomumo koeficientą. (...) Kalbos nėra – ukrainiečiams labai svarbu turėti ir atsakomąjį ginklą, nes, jei jie bus tik priimantieji raketų šūvius, bet negalės atsakyti į taškus, iš kurių jie yra paleidžiami, lėtas ir skausmingas Ukrainos griovimas tęsis toliau.
Manyčiau, labai svarbu, kad ukrainiečiai kuo greičiau įgytų gebėjimą atsakyti praktiškai tuo pačiu“, – aiškino atsargos pulkininkas.
Paklaustas, koks galėtų būti tas atsakomasis Ukrainos karių ginklas, jis pažymėjo, kad čia labai svarbi ir JAV karinė parama.
„Vienas pavyzdys buvo tada, kai buvo paleisti modernizuoti sovietiniai reaktyviniai dronai, kurie atakavo strateginius bombonešius, ir jų pasiekiamumas nuo Ukrainos sienos į Rusijos gilumą buvo apie 750 kilometrų. Manyčiau, šią sritį reikia jiems skubiai tobulinti ir diegti.
Ir, be abejo, reikia tikėtis, kad amerikiečiai pagaliau apsispręs ir duos tas atakoms skirtas „Himars“ paleidimo sistemas, kurių pasiekiamumas jau yra 300 kilometrų, o tai jau ženkliai tą asimetriją sumažintų“, – tikino V.Malinionis.
Paprašytas pasvarstyti ir apie Irano dronų reikšmę, ekspertas pastebėjo, jog akivaizdu, kad rusai iranietiškus dronus kombinuoja kartu su raketų smūgiais.
„Iš pradžių tie dronai buvo labai efektyvūs, nes ukrainiečiai tam nebuvo pasiruošę, dronai pridarė daug žalos. Jie išprovokavo brangių oro gynybos sistemų panaudojimą iš ukrainiečių pusės. Dabar ukrainiečiai išmoko nuo jų apsiginti, nes ten galima naudoti žymiai pigesnes sistemas, taip pat jie jų gavo iš Vokietijos ir kitų valstybių.
Faktas, kad jie ir toliau bandys kombinuoti – girdėjau, kad tie dronai buvo perdislokuoti į kitą vietą, bet ukrainiečiai nustatė, iš kurių vietų jie paleidžiami. Iš kur jie paleidžiami, irgi svarbu žinoti, nes tai atsakymo greitį ir tikslumą padaro efektyvesnį“, – pastebėjo V.Malinionis.
Ukrainos oro pajėgos tvirtino, jog sugebėjo atremti 30 iš 35 Rusijos paleistų dronų. Pasak atsargos pulkininko, tai parodo, kad ukrainiečiai patobulino savo priešdroninės gynybos sistemas. Tačiau, pasak jo, svarbu suprasti, kad šimtu procentų numušti skrendančių dronų ar raketų praktiškai neįmanoma.
„Ukrainiečiai neturi tiek oro erdvės gynybos sistemų, kad jie galėtų padengti visą milžinišką Ukrainos teritoriją. Jie turi limituotą skaičių ir tiesiog spėlioja, kur Rusija atakuos. Pagal tai, kiek sėkmingai jie spėlioja ir kokią infrastruktūrą gina, efektyvumas ir bus pasiektas. Bet ukrainiečiams verkiant reikia turėti kontrpuoliminį pajėgumą“, – pabrėžė V.Malinionis.
Anot jo, akivaizdu, kad V.Putinas negali leisti sau pralaimėti, ir gali būti, jog jis pasiryžęs Ukrainoje „paguldyti dar 200 tūkstančių aukų“.
„Tai rodo, kad jie žmogiškųjų resursų tikrai turi. Jie negali jų dabar pakankamai aprūpinti, sausumos pajėgos jau yra sunaikintos, ir tokios kokybės jie jau niekada artimiausiu metu nesugebės atstatyti, kokią turėjo iki šių metų vasario 24 dienos. Tai rodo, kad Putinas negali sau leisti jokio pralaimėjimo, nes tai, matyt, yra asmeniškai jo gyvybės ir mirties klausimas“, – svarstė V.Malinionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenę nuolat papildo mobilizuoti žmonės, tačiau dėl to agresorė patiria ir milžiniškus nuostolius.
„Pagal paskutines tendencijas, kai prasidėjo mobilizuotųjų naudojimas mūšio lauke, vidutiniškai žūsta apie 500 Rusijos karių – grubiai tariant, vienas pėstininkų batalionas. Tai yra milžiniški skaičiai, milžiniški nuostoliai. Bet, kaip matome, Rusija su tuo visiškai nesiskaito“, – kalbėjo V.Malinionis.
Ar pavyks įtikinti A.Lukašenką?
Kalbėdamas apie tolimesnį karo scenarijų, atsargos majoras svarstė, jog Rusija ir toliau naudos mobilizuotuosius, o V.Putino vizitas į Baltarusiją rodo, kad Rusijos vadovas bandys įkalbėti ar net priversti Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą.
„Jie ten gali sutelkti kontingentą, paruošti jį ir iš ten atakuoti. Plius, jeigu Putinui pavyktų grasinant ar kokiais kitais būdais priversti baltarusių pajėgas kariauti Rusijos pusėje, tai irgi būtų pajėgumų padidinimas“, – aiškino pašnekovas.
Visgi paklaustas, kokie šansai, kad Baltarusijos kariuomenė aktyviai įsitrauks į karo veiksmus, V.Malinionis kalbėjo, jog tai prognozuoti kol kas sudėtinga.
„Iki šiol Lukašenkai visiškai neblogai sekėsi išsisukinėti. Dabar įdomus momentas tas, kad nebe Lukašenka važiuoja pas Putiną, o Putinas atvažiuoja į Minską. Galbūt dėl to, kad po Lukašenkos užsienio reikalų ministro staigios mirties batka pats išsigando, kad gali atsitikti nelaimingi atsitikimai, vykstant į Maskvą ar Maskvoje – galbūt ir tokia prielaida. Bet kokia tikimybė – sunku pasakyti.
Tikiu, kad Putinas turi svertų prieš Lukašenką, nes Lukašenkos režimas yra labai priklausomas nuo Putino galių, bet jam iki šiol labai gerai sekėsi laviruoti tarp nenoro įsitraukti į karą ir spaudimo iš Putino pusės“, – aiškino atsargos pulkininkas.
„Bet Lukašenka pats puikiai supranta, kad Rusija karą pralaimi, ir jam iš viso turėtų būti labai mažas noras įsitraukti į pralaiminčiojo pusę“, – pridūrė jis.
Visgi, jeigu į karą Baltarusija įsitrauktų, tai Ukrainai turėtų dar sudėtingesnių pasekmių.
„Jeigu vyktų kažkoks puolimas, tai būtų logistikos, komunikacijos linijų atkirtimas iš Lenkijos pusės. Lvovas, Kijevas – ta kryptis nuo Lenkijos. Jei pavyktų atkirsti šią logistikos šaką, būtų sutrikdyta visas NATO paramos tiekimas Ukrainai.
Galbūt jie tikisi dar kartą atakuoti Kijevą – iš Baltarusijos atstumai irgi yra geresni. Bet pirminė pridėtinė vertė būtų logistikos kelių atkirtimas“, – aiškino V.Malinionis.
Kalbėdamas apie pačių ukrainiečių kontrpuolimą, jis teigė, jog tikėtina, kad dabar ukrainiečiai galėtų vystyti puolimą dviem kryptimis, jei tai leis galimybės, ir, pavyzdžiui, oro sąlygos.
„Nuo Charkovo pusės link Mariupolio bei nuo Chersono pusės link Krymo. Tos dvi puolimo kryptys kažkuriuo metu turėtų susidurti ir viena kitą pastiprinti. O paskutinis etapas yra Krymas – tikėtina, kad tokia bus įvykių seka“, – sakė V.Malinionis.
