Tiesa, pats A.Veryga pripažįsta, kad palaikymo šiam siūlymui dabartiniame Seime tikėtis neverta, todėl politikas tikisi vieningo Europos Sąjungos (ES) sprendimo.
Žino ne visi
Idėja, kad piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie tai, kokį produktą jie įsigyja, jau kurį laiką sklando įvairiose Europos institucijose.
„Dar 2014 metais tarptautinė organizacija „Eurocare“ buvo paruošusi paveikslėlių katalogą, kaip būtų galima žymėti alkoholinius gėrimus, kad žmonės būtų geriau informuoti apie tai, ką jie vartoja – ten ir įspėjimai apie kancerogeniškumą, pavojų nėščiosioms, apie vairavimą išgėrus“, – vardijo A.Veryga.
Nepaisant teigiančiųjų, kad žmonės ir taip puikiai žino, jog alkoholis kenkia sveikatai, valstietis įsitikinęs, kad visuomenė galėtų žinoti daug daugiau apie gėrimus, kuriuos vartoja. Anot jo, tikrai ne visi žino, kad alkoholis yra pirmos grupės kancerogenas, sukeliantis įvairių lokalizacijų vėžius.
„Alkoholiniai gėrimai turi tam tikrų medžiagų, apie kurias žmogui būtų aktualu žinoti. Labai daug kas nežino apie kaloringumą, nežino, kiek konkrečiai tame gėrime yra paties alkoholio – žmonės neskaičiuoja pagal procentus. Kai kas žymi alkoholinius vienetus, kad žmogus geriau susigaudytų.
Ant butelio būtų galima parašyti, kiek yra tų alkoholio vienetų arba absoliutaus alkoholio gramų, ir tada žmogus žinotų, kiek jis suvartoja, galėtų spręsti, ar mažinti, ar ne“, – idėją aiškino parlamentaras.
„Kai kas sako, kad „žmonės vis tiek žino“. Nežino žmonės, net medikai ne visi žino – iki šiol yra mitologijos apie tai, kad alkoholis mažina širdies ligų riziką. Iki šiol gali išgirsti patarimų net ir nėščiosioms, kad kažkokiam diskomfortui sumažinti truputį reikia pavartoti“, – pridūrė jis.
Tuo metu paveiksliukai ant alkoholinio gėrimo butelio, anot A.Verygos, nebūtų labai baisūs ar gąsdinantys, tačiau vizualiai pateikta informacija labiau pritrauktų dėmesį.
Valstietis pabrėžė, kad siūloma idėja nėra skirta jau priklausomiems nuo alkoholio asmenims, tačiau ši priemonė galėtų padėti ir jiems.
„Kvailiausia, kai sakoma, kad priklausomų asmenų tai neveiks – ne jiems tai ir skirta. Tačiau taip pat ant kiekvienos taros būtų galima nurodyti pagalbos linijos numerį, priklausomybės ligų konsultantų kontaktus arba internetinę svetainę, kad žmogui nereikėtų ieškoti. Tai būtų nemokamas būdas žmogui pateikti informaciją.
Žmonės sako: „Švieskite, darykite kampanijas“. Jos kainuoja milijonus ir nebūtinai pasiekia vartotoją, o jeigu perki tarą, tai reiškia, kad ji atsidurs tavo rankoje“, – kalbėjo A.Veryga.
Skeptiškai politikas vertina ir alkoholinių gėrimų gamintojų idėją ant butelio etiketės uždėti QR kodą, kurį nuskenavus mobiliuoju telefonu vartotojas būtų nukreiptas į internetinę svetainę, o joje būtų pateikta visa informacija apie vartojamą produktą.
„Tai aš galiu į biblioteką nueiti ir susirasti žurnalą, apie žalą sužinoti, bet taip nesidaro. Jeigu sakome, kad maiste yra alergenų, tai mes apie juos turime parašyti – žmogus neis ieškoti kažkokių katalogų, skaityti internetinių svetainių“, – įsitikinęs A.Veryga.
Laukia sutarimo Europoje
Kol kas ši idėja Lietuvoje nėra virtusi konkrečiu projektu – anot A.Verygos, laukiama, ar tokia mintis prigis ES valstybėse.
„Vienoje valstybėje tai priimti sudėtinga – jeigu tai liečia ir išorės rinką, tektų notifikuoti ES, nes gėrimai atkeliauja ne tik iš Lietuvos. Visas žymėjimas turi būti suderintas su ES.
Šalys turi pareikšti savo nuomonę, turi įrodyti, kad ta priemonė tikrai reikalinga. Idealiausia būtų, kad ES sutartų bendrai tokią priemonę naudoti. Tačiau, jeigu jos nebus, tai kodėl gi ne – šalys gali teikti savo siūlymus“, – tikino A.Veryga.
Tiesa, Seimo narys pripažino, kad priimti tokią pataisą Lietuvoje būtų ne ką lengviau nei rasti bendrą sutarimą tarp Europos valstybių.
„Lietuvoje galime pasiruošti pagal tą patį modelį, kaip turime tabako gaminių žymėjimui – galime jį tiesiog perkelti į Alkoholio kontrolės įstatymą.
Tačiau tai reikštų ir notifikavimą visoje Europoje, o ir gamintojai yra absoliučiai nelaimingi dėl tokios priemonės – jie jau dabar atviru tekstu sako, kam čia reikia. Visi supranta, kodėl jiems nepatinka – butelio dizainas ne tam yra kuriamas, kad informuotų vartotoją apie žalą.
O jeigu sukelsi žmogui abejonę, jis pradės kažką skaityti, su kaimynu pradės diskutuoti, o gal dar ir mažiau išgers… Vienos problemos. Jie visomis išgalėmis tam priešinsis. Tik prasidėjus tokiai diskusijai Lietuvoje jie aiškiai sako, kad jiems tokia priemonė nepatinka“, – nurodė A.Veryga.
Šios kadencijos liberaliame Seime, įsitikinęs politikas, tokia priemonė palaikymo nesulauktų. Tačiau jis vylėsi, kad po naujų Seimo rinkimų ši idėja iš tiesų galėtų judėti į priekį.
Palaikymo nesulauktų
Vis dėlto opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad toks „kraštutinis ir radikalus“ sprendimas palaikymo nesulauks nei šios, nei kitos kadencijos Seime.
„Visi supranta, kad alkoholis yra kenksmingas, ypač, jei jo vartojama nedozuotai ir per dažnai. Tačiau alkoholis yra neatsiejama kultūros dalis – vyno, šampano išgėrimas švenčiant, ir tikrai tai nepaverčia mūsų nei alkoholikais“, – pabrėžė G.Paluckas.
Anot Seimo nario, švietimu, reklamos draudimu pasiekiami norimi tikslai – mažėja alkoholinių gėrimų vartojimas, didėja sąmoningumas.
„Kodėl ant kokybiško vyno butelio turime užklijuoti pravirą pilvo ertmę su kokiais vėžiniais susirgimais? Dėl tabako tokių dviprasmybių nėra – visi puikiai supranta, kad tabako vartojimas, net ne itin dažnai, bet ilgesnį laiką tikrai turi labai rimtas pasekmes.
O vyno taurę, ypač tokiems 40–50 metų asmenims, kai kada gydytojai net rekomenduoja išgerti tam, kad suaktyvintų kraują. Aišku, ne visą butelį per pietus, bet taurę“, – aiškino A.Paluckas.
Anot jo, tokia priemonė sukeltų didelį emocinį diskomfortą, todėl prekybinkai šį sprendimą bandytų „apeiti“.
„Paimi tokį butelį, kaip tu jį dėsi ant stalo? Tada atsiras apėjimas, įdės į kažkokią gražią įmautę. Atsiras sprendimas, kad akių nebadytų. Bet, jeigu tautai tai yra kultūriškai priimtina – ar iš italų, prancūzų atimsi vyną, šampaną?
Iš lietuvių irgi neatimsi, todėl nereikia eiti į kraštutinumus. Tai sukeltų išbalansuotą emociją ir iš esmės problemos nespręstų“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Išgąsdintų ir turistus?
Tokios idėjos nepalaikytų ir liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Ar yra bent vienas žmogus Lietuvoje, pijokas, kuris nežinotų, kad alkoholis kenkia sveikatai, ar kad dideli alkoholio kiekiai kenkia sveikatai? Žino visi. Ką mes čia tuo norime parodyti – nežinau.
Kaip ir su tuo pačiu tabaku. 1922 metais, kai „Marlboro“ reklama ėjo visame pasaulyje, medikai nustatė, kad tabakas nėra šiaip sau pramoga, gražus atributas damos rankose, bet kad tai yra kenksmingas dalykas. Šimtą metų pasaulis žino, kad tai yra kenksminga.
Nežinau, kiek daug ką atbaidė tie negražūs paveikslėliai (ant tabako pakuočių Lietuvoje – aut.past.) – deja, manęs neatbaidė“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalas įsitikinęs, kad taip pat būtų ir tuo atveju, jeigu panašūs paveiksliukai „papuoštų“ alkoholinių gėrimų butelius.
„Paišyk, ką nori, bet ar būtinai tai atbaidys? Žmonės žino, kad dideli kiekiai alkoholio yra didelė žala sveikatai ir vis tiek nemeta.
O gal norime, kad iš mūsų pasijuoktų pasaulis? Atvažiuoja žmonės į Lietuvą, o ant Lietuvos alkoholinių gėrimų butelių – veidu į purvą nusmigęs alkoholikas su užrašu: „Štai, prie ko priveda alkoholis“. Manau, kad socialinė reklama yra reikalingesnė“, – kalbėjo E.Gentvilas.
„Įsivaizduokime, Operos ir baleto teatre susirenka damos ir ponai, ateina barmenas su naujametiniu šampanu, o ant butelio nupiešta kaukolė ar griaučiai.
Dar gerai būtų stikliuko dugne kokį lavoną nupiešti, priklijuoti, kad geriantieji išsigąstų“, – ironizavo liberalas.
