Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys apžvelgė, kaip per metus keitėsi partijų populiarumas ir nuo kurių politikų šalies gyventojai nusisuko labiausiai.
Skaudus kritimas
Jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, juos laimėtų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Gruodį šią partiją palaikytų 14,5 proc., lapkritį – 15 proc. apklaustųjų, rodo gruodžio mėn. 8–15 d. „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir toliau išlaiko antrąją reitingų lentelės poziciją. Gruodį konservatoriams savo balsą būtų atidavę 9,7 proc., lapkritį – 10,6 proc. respondentų.
Toliau lentelėje rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 8,9 proc. (lapkritį 8,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,4 proc. (lapkritį 6,5 proc.), Liberalų sąjūdis su 5,4 proc. (lapkritį 5 proc.).
Tiesa, viena partija per mėnesį patyrė reikšmingą kritimą. Lapkritį 5,9 proc. apklaustųjų simpatijų turėjusi neparlamentinė partija „Laisvė ir teisingumas“ gruodį surinko vos 2 proc. respondentų balsų.
Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys tokiam nuopoliui turi paprastą paaiškinimą.
„Laisvės ir teisingumo“ reitingas krito stipriai, tris kartus. Tai gali būti siejama su tuo, kad mes apklausose šalia partijos pavadinimo paprastai įrašome partijos pirmininką – žmonės ne visas partijas atskiria, o partijų pirmininkus žino geriau.
Anksčiau prie „Laisvės ir teisingumo“ buvo Remigijaus Žemaitaičio pavardė, o gruodį buvo Artūro Paulausko, kaip laikino partijos pirmininko (lapkritį pasibaigė R.Žemaitaičio, kaip šios partijos pirmininko, kadencija – aut.past.). Kadangi ta partija jokia ypatinga veikla nepasireiškia, partijos pirmininko vaidmuo yra svarbus.
O A.Paulausko vertinimas yra su pliusu, tačiau, matyt, neprilygsta R.Žemaitaičio populiarumui“, – paaiškino V.Gaidys.
Kaip keitėsi partijų palaikymas?
Sociologas pastebėjo, kad jau metus populiariausios šalies partijos išlaiko praktiškai tokias pačias pozicijas.
„Partijų rikiuotė yra ta pati. Jeigu pagyvenę žmonės ateis į būsimus Seimo rinkimus, tai socialdemokratų perspektyvos yra geros. Jeigu neateis, jiems bus sunkiau“, – pastebėjo V.Gaidys.
Tiesa, lygindamas partijų reitingus 2021-ųjų ir šių metų gruodžio mėnesiais, jis pastebėjo, kad šiemet įsteigta Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ daugiausiai atėmė būtent socialdemokratų balsų.
„Jeigu skaičiuotume nuo balsuojančių, atmetę tuos respondentus, kurie neturi nuomonės, socialdemokratų reitingas krito nuo 32 proc. pernai iki 25 proc. dabar“, – skaičiavo sociologas.
Pasak V.Gaidžio, kitų partijų vertinimas per metus išliko daugmaž stabilus. Konservatoriai pernai gruodį turėjo 17,5 proc., šiemet – 16,8 proc. rinkėjų simpatijų.
Net ir valstiečiai nuo pernai gruodžio išlaikė stabilų reitingą – pernai savo balsą jiems būtų atidavę 13,7 proc., dabar – 12,8 proc. apklaustųjų.
„Opozicinės partijos nėra tokios išreikštos, jų rinkėjams nesunku pereiti nuo vienos partijos į kitą – tai gerai įrodo „Laisvė ir teisingumas“, kurios reitingas per mėnesį krito tris kartus. Rinkėjams, jeigu ne partijų lyderiai, būtų sunku atskirti šias partijas vieną nuo kitos“, – svarstė sociologas.
Per metus aiškiai krito Darbo partijos reitingas – pernai gruodį už šią partiją būtų balsavę 9,9 proc., šiemet – jau 6 proc. apklaustųjų. V.Gaidys šį pokytį sieja su buvusio „darbiečių“ lyderio Viktoro Uspaskicho pasitraukimu iš partijos pirmininko pozicijos.
Liberalios partijos, nors kaltinamos nepasiektais rinkimuose iškeltais tikslais, išlaiko stabilų elektoratą. Liberalų partiją pernai gruodį palaikė 10,9 proc., dabar – 9,3 proc. nuo visų balsuojančių. Laisvės partija pernai rinko 3,8 proc., šiemet – 3,6 proc. respondentų balsų.
Tuo metu Regionų partija, dar pernai gruodį turėjusi 5,5 proc. simpatikų, dabar rinkimuose surinktų 2,8 proc. balsų. „Matyt, kad nyksta“, – įvertino V.Gaidys.
Įvykių kupini metai pakeitė ir Lietuvos gyventojų požiūrį į tam tikrus šalies politikus – vieniems iš jų šie metai buvo itin sėkmingi, kitus rinkėjai nubloškė į visišką reitingų dugną
Kam 2022 metai buvo sėkmingiausi?
1. Arvydas Anušauskas
Išaugusių rinkėjų simpatijų prasme 2022 metai sėkmingiausi buvo krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pernai gruodį A.Anušauską palankiai vertino 33 proc., o šiemet – jau 45 proc. apklaustųjų.
„A.Anušauskas pernai gruodį buvo mažai žinomas politikas – turėjo 33,4 proc. teigiamų ir 34,6 proc. neigiamų vertinimų, tad jo reitingas sukosi apie nulį, o dabar ministras yra antras pagal populiarumą politikas šalyje. Tai – didžiulis šuolis.
Ukrainos karo kontekste jis praktiškai kasdien kalba, perka „Haubicas“, kažkur važiuoja. Tai yra A.Anušausko metai“, – įsitikinęs V.Gaidys.
2022-ieji itin sėkmingi buvo ir šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. Dar pernai gruodį palankiai šalies vadovą vertino 52 proc., šiemet – 61 proc. apklaustųjų.
„Prieš metus G.Nausėda turėjo 52 proc. palankių vertinimų: karantinas, neveiklumas, jis jau artėjo prie nebe prezidentinio reitingo ribos. O dabar jau turi 61 proc. – jis iš krizės išėjo, aktyviai važinėjasi ir per metus užsiaugino gerą prezidentinį reitingą.
Tai yra G.Nausėdos reabilitacijos metai“, – įvertino V.Gaidys.
3. Ramūnas Karbauskis
Netikėtai į didžiausių metų „šuolininkų“ trejetuką pateko ir valstiečių lyderis R.Karbauskis, kurį pernai teigiamai vertino 21 proc., o šiemet – 30 proc. apklaustųjų.
„Prieaugis toks pats, kaip ir G.Nausėdos. Svarbu tai, kad tas augimas yra nuoseklus, kiekvieną mėnesį paaugęs po procentą. Tai nėra koks įvykis, kaip karas, bet kažkokia veikla, kuri nebuvo pastebėta prieš rinkimus“, – svarstė V.Gaidys.
Kam 2022-ieji buvo blogiausi?
1. Visvaldas Matijošaitis
2022 metais daugiausiai Lietuvos rinkėjų nusisuko nuo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio. Skandalų lydimas politikas per metus išbarstė turėtą 43 proc. palankų vertinimą – šiemet gruodį teigiamai V.Matijošaitį vertino tik 26 proc. apklaustųjų.
„V.Matijošaitis yra blogų metų rekordininkas. Prieš metus jis buvo vienas populiariausių politikų, dabar jį teigiamai vertina 26 proc. Tai yra labai didelis netekimas. Priežastys daugiau mažiau aiškios, jų yra nemažai.
Tačiau pačiame Kaune jis išlieka populiarus – 50 proc. jį vertina teigiamai. Tai yra geras reitingas“, – įvertino V.Gaidys.
2. Arūnas Dulkys
Nepaisant suvaldytos koronaviruso pandemijos, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reitingas per metus krito 9 proc. – nuo 23 proc. pernai iki 14 proc. šį gruodį.
„A.Dulkio reitingas 2021 metų pradžioje buvo net teigiamas, o toliau kiekvieną mėnesį mažėjo. Galbūt tai lėmė ne koks konkretus įvykis. Reitingo mažėjimas yra nuoseklus, kaip daugelio ministrų, išskyrus A.Anušauską.
A.Dulkį ir vyresni, ir jauni vertina blogai – išskyrus Tėvynės Sąjungos elektoratą“, – pastebėjo V.Gaidys.
3. Dainius Kreivys
Šalies rinkėjai nelepino ir kito Ingridos Šimonytės Vyriausybės nario, energetikos ministro Dainiaus Kreivio – jo vertinimas per metus krito nuo 12 proc. iki 6 procentų.
„D.Kreivys turėjo mažą vertinimą – 12 proc., o dabar tik 6 proc. jį vertina teigiamai. Akivaizdžiai dėl energetikos, dėl kalbėjimo manieros“, – įsitikinęs sociologas.
