„Mielieji,
Šį vakarą, kai su savo šeima, artimiausiais draugais sėsime prie Kūčių stalo, noriu visiems palinkėti šviesių ir ramių švenčių.
„Kaip vis dėlto gera turėti namus“, – viename gražiausių savo eilėraščių rašė jautraus lyrinio talento poetas Algimantas Baltakis, deja, palikęs mus šių metų pavasarį.
Mes turime namus, savo šalį, savo valstybę, galime patys tvarkytis pagal savo tradicijas ir supratimą. Karo, visa naikinančios agresijos akivaizdoje supranti, kokia tai yra vertybė, kaip ją reikia saugoti ir puoselėti.
Išeinantys metai nebuvo lengvi, bet mes garbingai išstovėjome. Buvo ir vidaus įtampų, ir iššūkių, atėjusių iš išorės, bet nesutrikome, tapome atsparesni, apdairesni.
Savo namų šiluma noriai dalijomės su tais, kurie jos neteko.
Diskutavome ir kartais karščiavomės, tačiau nesusipriešinome.
Tai leidžia su viltimi žvelgti į ateinančius metus.
Susėdę prie šventinio stalo užžiebkime žvakutę ir prisiminkime tuos, kurie priklauso mūsų namams ir kurių su mumis nebėra. Tuos, kurių dėka esame čia, tarp savo sienų.
Tai atvers mūsų širdis ir sustiprins pasiryžimą.
Kaip sakė poetas, „kol žiburys lange, man tie namai priklauso“.
Tegu tas vilties žiburys taps ateinančių metų ženklu!
Ramių Jums Kalėdų ir šviesių Naujųjų metų!“
