Labiausiai per pusmetį išaugo skaičius žmonių, atsiliepusių į socialiniuose tinkluose skelbiamus prašymus aukoti įvairius reikalingus daiktus – 10 procentinių punktų (nuo 16 proc. gegužę iki 26 proc. spalį), ir aukojančių pinigines sumas nuo 100 iki 500 eurų – 5 procentiniais punktais (nuo 7 proc. iki 12 proc.).
„Viešojoje erdvėje dažnai girdime kalbant apie visus apėmusį karo nuovargį. Neva nebe taip aktyviai reaguojame į naujienas, pagalbos prašymus, sukrečiančius vaizdus. Vis tik apklausos rezultatai leidžia manyti, kad toks nuovargis, jei ir yra atsiradęs, neatėmė iš gyventojų noro veikti ir ryžto kaip įmanoma padėti Ukrainos žmonėms išgyventi karą ir jį laimėti“, – kalba tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.
Aukoja daugiau
Asmeniškai prie įvairių paramos Ukrainai iniciatyvų, viešinamų socialiniuose tinkluose, prisidėję nurodė 69 proc. tyrimo dalyvių – tiek pat, kiek ir pavasarį.
Daugiausia žmonės rinkosi aukoti įvairias pinigų sumas, iš jų didžioji dalis aukojo iki 100 eurų – 35 proc. (gegužę – 32 proc.). Atsirado daugiau aukojančių didžiausias, virš 500 eurų, pinigų sumas – 5 proc., kai gegužę tebuvo 2 proc.
Įvairias pinigų sumas aukojančių vyrų yra kiek daugiau nei moterų, atitinkamai 54 proc. ir 50 proc. Palyginti su gegužės mėnesio tyrimo rezultatais, skirtumas yra sumažėjęs – tuomet pinigus aukojančių vyrų buvo 47 proc., o moterų – 37 proc.
Įvairius reikalingus daiktus ir toliau labiau linkusios aukoti moterys (29 proc., gegužę – 20 proc.) nei vyrai (22 proc., gegužę – 11 proc.), nors pastarųjų taip pat yra gerokai daugiau.
L. Damanskis atkreipia dėmesį, kad išaugo ir žmonių dalyvavimas protesto ar palaikymo akcijose – 8 proc. (gegužę – 2 proc.), ir noras prisidėti savanorystės iniciatyvomis – taip pat 8 proc. (gegužę – 5 proc.).
Televiziją vejasi naujienų portalai
Lietuvos gyventojai vis dar taip pat aktyviai domisi aktualijomis ir naujienomis apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o pirmenybę ir toliau teikia televizijai – ją renkasi 30 proc. apklaustųjų (gegužę – 34 proc.). O štai iki šiol antroje vietoje buvę socialiniai tinklai apsikeitė vietomis su naujienų portalais – šiuose kanaluose informacijos ieško atitinkamai 25 proc. ir 26 proc. gyventojų (gegužės mėnesį – 26 proc. ir 23 proc.).
„Karo pradžioje svarbiausia buvo žinių pateikimo greitis, su kuriuo mums asocijuojasi socialiniai tinklai. Vis tik vėliau pamatėme, kad naujienų portalai taip pat greitai pateikia informaciją, be to, turi vieną privalumą – straipsniai yra nuolat pildomi, tad vienoje vietoje galima rasti visą įvykių eigą, nereikia naršyti atskirų socialinės medijos įrašų“, – sako „Idea prima“ komunikacijos ekspertas.
Socialiniams tinklams pirmenybę ir toliau teikia daugiau vyrų (28 proc.) nei moterų (22 proc.), taip pat ir naujienų portalams – atitinkamai 30 proc. ir 23 proc. Tuo tarpu moterys labiau pasitiki televizija (33 proc., o vyrų 27 proc.).
Socialinių tinklų kategorijoje lyderiu išlieka „Facebook“ – jame informacijos apie karą ieško 51 proc. gyventojų (gegužę – 53 proc.). Šiam socialiniam tinklui pirmenybę teikia moterys – 54 proc., ir ši dalis išliko nepakitusi. Tuo tarpu vyrų, ieškančių informacijos „Facebook“, sumažėjo nuo 51 proc. gegužę iki 46 proc. spalį.
Kiek paaugo besirenkančiųjų „Youtube“ skaičius – iki 25 proc. (gegužę – 22 proc.). Vyrai šį kanalą renkasi dvigubai dažniau nei moterys – atitinkamai 35 proc. ir 17 proc. (gegužę – 31 proc. ir 15 proc.). Trečioje vietoje likusį „Telegram“ renkasi 11 proc. respondentų (gegužę – 14 proc.). Šiame kanale taip pat dažniau lankosi vyrai – 14 proc., kai moterų – 8 proc. (gegužę buvo atitinkamai 14 proc. ir 13 proc.).
Socialiniuose tinkluose gyventojus labiausiai domina informacija, susijusi su karo eiga, kariaujančių pusių pergalėmis ir pralaimėjimais – 38 proc. (gegužę – 37 proc.), taip pat ekspertų komentarai ir prognozės apie karo eigą – jas skaito 24 proc. žmonių (gegužę – 22 proc.).
Rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko spalio 13 – 30 d. Apklausoje dalyvavo 607 žmonės, kurių amžius – 18–60+ metų.
