Sutarta nebuvo?
Iš pareigų pasitraukęs, buvęs krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška, vadovavęs dvišalei vokiečių ir lietuvių darbo grupei, skirtai suderinti darbus dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje, praėjusią savaitę feisbuke rašė, kad joks susitarimas tarp Vilniaus ir Berlyno, kuriame būtų įformintas vokiečių karių brigados dislokavimas šalyje, nebuvo pasirašytas.
„Šiandien tokio dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos Bundeswehras, taip pat ir vykdančioji valdžia – ministerijos negali įgyvendinti tai, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai“, – nurodė buvęs viceministras.
V.Semeška teigė manantis, kad aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir tokį susitarimą įforminti parašais: „Tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“.
Tuo metu užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui paraginus prezidentą Gitaną Nausėdą grįžti ir, kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu iš naujo paaiškinti komunikatą dėl brigados dislokavimo, šalies vadovas ministro kalbas vadino neatsakingomis.
Politinė valia išreikšta
Ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento bendras komunikatas galėtų būti laikomas vokiečių įsipareigojimu.
„Jeigu save gerbiantys subjektai bendrauja, tai ir džentelmenų susitarimas jau yra įpareigojimas, ir žodinis įsipareigojimas yra svarbu. Jeigu negerbi vienas kito, tai ir pasirašyti susitarimai vargu, ar galioja.
Nemanau, kad mes tokiame lygyje turėtume su Vokietija kalbėtis ir kažkuo nepasitikėti. Politinė valia išsakyta ta forma, kokia išsakyta. O dabar turime, ką veikti, procesas nestovi vietoje“, – tikino L.Linkevičius.
Todėl, diplomato teigimu, šiuo metu, kai vyksta procesas, būtų geriausia, kad politikai savo kalbėjimais jo netrukdytų.
„Labai linkėčiau, kad tas šnekėjimas pereitų iš viešosios erdvės į darbinį lygį, ir visi darytume savo darbus. Juo labiau, kad turime, ką veikti – tam, kad įkurdintume tą brigadą, reikia stipriai pasistūmėti su infrastruktūra“, – pabrėžė ilgametis diplomatas.
Paklaustas, tai kas gi ir ko dėl brigados Lietuvoje nesuprato, L.Linkevičius paragino situaciją vertinti objektyviai.
„Vokietija yra įsipareigojusi vadovauti brigadai Lietuvoje krizės atveju ir nuosekliai juda ta linkme. Lietuva taip pat įsipareigojusi sukurti tinkamą infrastruktūrą, kuri tikrai šiuo metu dar nėra paruošta.
Visa kita yra svarbūs niuansai, bet nemanau, kad jie turėtų būti sprendžiami viešais debatais. Įtampa niekam nereikalinga ir neproduktyvi“, – pabrėžė jis.
Situacijos – vienodos, komunikacija – skirtinga
Diplomatas pastebėjo, kad kitų Baltijos valstybių lyderiai, nors susiduria su panašiais iššūkiais, brigados klausimo taip neeskaluoja.
„Priešakinės pajėgos yra didžiulis įsipareigojimas toms šalims, kurios imasi tos pagrindinės šalies vaidmens. Tikrai ne mažesnis iššūkis yra tokioms šalims, kaip, pavyzdžiui, Kanada, su įsipareigojimais Latvijai.
Jie geografiškai yra toli, jiems irgi yra sunku visa tai padaryti, bet kažkaip iš jų negirdime visų tų viešų kalbėjimų. Lygiai tas pats su britais“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Reikėtų dirbti savo darbą – tai būtų svarbiausias patarimas artėjant naujiems metams“, – pridūrė jis.
Tuo metu kaip toliau atrodys pačios Vokietijos vaidmuo Europoje, anot L.Linkevičiaus, priklausys ir nuo debatų šalies viduje, ir nuo išorės veiksnių. Vis dėlto, Vokietijos lyderystė regione, diplomato teigimu, yra užprogramuota.
„Kaip bebūtų, kaip susiklostytų situacija formuojant koalicijas – ar tai bus labai aktyvi, ar pro aktyvi, ar pasyvi – tai lems ne tik ekonominę, bet ir politinę raidą. Lyderystė yra užprogramuota dėl valstybės dydžio ir potencialo, todėl visi to ir tikimės iš Vokietijos“, – įvertino L.Linkevičius.
„Vienas iš paskutinių užsienio reikalų ministrės A.Baerbock pareiškimų, kad, nepaisant to, ką pasakys vokiečiai, vis tiek remsime Ukrainą, lyg ir reikštų, kad Vokietijoje yra visokių nuomonių. Lietuvoje taip pasakyti nereikėtų, mes puikiai suprantame, kaip Lietuvos žmonės palaiko Ukrainą, o Vyriausybei lieka tik vykdyti tautos valią.
Tad visi tie niuansai turi savo reikšmę. Jeigu tarp koalicijos partnerių yra kažkokių skirtumų, tai jie išsilieja į kokius nors neskirtus milijardus paramos, ar neskirtą ginkluotę“, – apibendrino diplomatas.
L.Mažylis: „Tokių pliūpsnių nereikėtų“
Savo ruožtu Europos parlamento narys Liudas Mažylis taip pat pabrėžė, kad tokie klausimai yra sprendžiami laipsniškai ir bus pasiekti laiku.
„Diplomatinėje diskusijoje nei viena šalis neturėtų perspausti, neturėtų padaryti pernelyg didelio spaudimo, neturėtų būti reikalavimo, kad tiek ir tiek šių kareivių, nei vienu mažiau, iki tada, privalote pasižadėti, kitaip barsimės.
Tai nėra barnio objektas, tai dvišalio susitarimo – ir susitarimo su NATO, dalis. Tokių pliūpsnių, manau, nereikėtų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje viešus politikų svarstymus dėl brigados įvertino L.Mažylis.
„Procesai nesustoja, jie yra pozityvus, turime pasitikėti kita šalimi“, – pabrėžė jis.
G.Nausėda ir O.Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
