Apie naujausias karo Ukrainoje aktualijas A.Medalinskas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Pastebi ne vieną klaidingą vertinimą
Ukraina ketvirtadienį patyrė masinius Rusijos raketų smūgius visoje šalyje, įskaitant sostinę Kijevą, pranešė kariškiai.
„Gruodžio 29 diena. Masinė raketų ataka... Priešas atakuoja Ukrainą iš įvairių pusių sparnuotosiomis raketomis iš oro ir jūros, naudodamas strateginės aviacijos lėktuvus ir laivus“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjo Mychaylo Podoliako teigimu, iš viso buvo paleista daugiau kaip 120 raketų.
Pasak A.Medalinsko, akivaizdu, kad Rusija raketų smūgius į įvairias Ukrainos vietas planuoja ir toliau, o kalbos apie tai, jog raketos rusams greičiausiai tuoj pasibaigs, kol kas neatitinka realybės.
„Tos raketos pasipylė dar anksčiau, nei Ukraina atsiėmė Chersoną – fiksuojama spalio 10 diena. Ir iš karto po to man teko skaityti kai kurių ekspertų, taip pat ir Vakarų ekspertų pasvarstymus apie tai, kad čia yra vienetinis reiškinys ir čia tų raketų daugiau nebus.
Tuo metu aš argumentavau, kad raketų tikrai yra, ir mes turime skaičiuoti ne tik sparnuotąsias raketas, bet neturime užmiršti ir S-300. Akivaizdu, kad smūgiai bus – manau, ir per šventes, ir dar vėliau jų gali būti“, – tvirtino politologas.
Pasak A.Medalinsko, šia prasme, vertinant Rusijos karinį potencialą, greičiausiai yra padaryta klaidų.
„Aš tų klaidų, deja, net ir šio karo išvakarėse esu matęs nemažai. Kai yra vertinama situacija esant toliau nuo Ukrainos ir paskaičius informaciją internete, gali atrodyti vienaip. Priminsiu: Rusijos ir Vakarų žvalgyba labai klydo vertindami Ukrainos karinį potencialą, kai buvo sakoma, kad per keletą dienų viskas kris.
Nepaisant tos argumentacijos, kiek man tuomet teko bendrauti su karininkais, esančiais įvairiuose Ukrainos regionuose, aš mačiau jų pasiryžimą gintis, ir niekaip neįsivaizdavau, kad Ukrainos kariai pasiduotų per keletą dienų ir kristų.
Bet žvalgybos informacija buvo tokia, buvo duotas nurodymas Vakarų šalių diplomatams bėgti iš Kijevo, nes Kijevas ir Ukraina kris“, – svarstė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl visgi tokių klaidų žvalgybos pateiktoje informacijoje pasitaiko ir šiandien, A.Medalinskas atkreipė dėmesį, kad net ir patys tobuliausi palydovai negali įvertinti žmonių ryžto, kokį nuo pat karo pradžios demonstruoja Ukraina.
„Jeigu tu tik skaitei apie tai ar vieną dieną atvykai, pasikalbėjai, išvažiavai atgal ir darai išvadas, tokios išvados ir yra. Man galbūt labiausiai gaila, kad nepripažįstamos tos klaidos. (...)
Kita vertus, ko norėti, jeigu kol kas vienintelis žmogus, kuris pripažino, kad klaida buvo nurodyti NATO ir Europos Sąjungos valstybių palikti Kijevą, buvo Kurtas Volkeris. Daugiau niekas nepripažino tokių klaidų, o jų kaina yra labai didelė“, – aiškino politologas.
Anot jo, visgi tokia pat didelė klaida yra manyti ir tvirtinti, kad Rusijos raketos jau visai pasibaigė.
„Tada atsiranda ir Vakaruose kai kurių politikų, kurie sako: „Tai palaukite, jeigu Rusijos raketos baigiasi, tai ko čia mes turime verstis per galvą ir ieškoti tos priešraketinės ginkluotės?“
Šia prasme reikia labai gerai pasverti tuos žodžius, kiek tu žinai informaciją, kiek tu ją patikrinai įvairiuose galimuose šaltiniuose. Žinoma, yra daug dalykų, kurių ir negali patikrinti“, – pripažino A.Medalinskas.
Kalbėdamas apie žvalgybos teikiamą informaciją politologas pabrėžė, jog tiksli informacija yra ta, kuri turima kalbant apie karinių jėgų judėjimą, įtakingų veikėjų ar generolų atvykimą į štabų vietas, amunicijos ar kitokius su ginkluote susijusius sandėlius.
„Bet kitur aš matau pakankamai daug klaidingų vertinimų“, – pridūrė pašnekovas.
Paklaustas, ar tuomet tokių klaidų kontekste teisingai yra vertinamas pačios Rusijos karinis potencialas, A.Medalinskas jį išskirstė į kelis etapus.
„Iš pradžių Rusija buvo vadinta antrąja pasaulio karine jėga – jos labai bijojo ir Vakaruose, dėl to netgi nebuvo daromos pamokos nuo 1938–1945 metų, Hitlerio, Musolinio atžvilgiu, kad, jeigu tu pataikauji agresoriui, jo apetitai tik auga, nes buvo baimė, kad Rusijos karinė jėga yra didelė.
Dėl to ir buvo tokie veiksmai, buvo manoma, kad Ukraina taip pat kris. Vėliau, kai Ukraina ne tik atsilaikė, bet ir pradėjo atsiiminėti (okupuotas teritorijas, – aut.past.), tada apie Rusiją jau pradėta kalbėti paniekinamai, kad ai, čia tokia antroji armija, ji visai nepajėgi ir mes čia per daug ją vertinome“, – kalbėjo politologas.
Prognozuoja „karštą žiemą“
Tačiau, pasak eksperto, neįvertintas kitas dalykas – kad Rusijos kariuomenės galią sumenkino pati Ukraina ir jos žmonės.
„Ukrainos žmonių pasiaukojimas, valia ir ryžtas padarė tokią situaciją, kad Rusijos kariuomenė buvo sumušta prie Kijevo, o vėliau buvo atsiimtos teritorijos prie Charkovo, Iziumo, o vėliau ir Chersonas.
Labai teisingai sako patys Ukrainos kariuomenės atstovai, jog pati didžiausia klaida yra neįvertinti priešo. Šia prasme reikėtų labai rimtai vertinti ir Rusijos galimus karinius veiksmus, ir kartu visais būdais pagelbėti Ukrainai, kad ji šį karą laimėtų“, – dėstė A.Medalinskas.
Visgi, pašnekovo manymu, artimiausiu metu ir dėl Rusijos vykdomos mobilizacijos karo fronte laukia labai įtemptas metas, o nerimą kelia tai, ar Ukrainą laiku pasieks žadėta ginkluotė iš JAV.
„Čia daug kas kalbėjo, kad Ukraina turi pulti, bet kariuomenės vadas Zalužnas labai aiškiai pasakė: duokite mums kelis šimtus tankų, šarvuotų mašinų, aviacijos, kad mes galėtume vykdyti tokį puolimą. Šia prasme Rusijai nereikia prašyti, ji pati gali kai ką savo patiekti, ir man dabar labiausiai nerimas kyla dėl nuolatinio tankų judėjimo tiek į Baltarusiją, tiek į Rostovo sritį ir link Donbaso.
Čia klausimas jau Vakarams – ar spėsite patiekti tankų po prezidento Zelenskio vizito ir po tokios kalbos apie tai, kad 2000 tankų gali atsirasti. Kiek aš matau situaciją, artimiausiais mėnesiais, gal po Naujųjų metų, po visų švenčių gali laukti net ir labai rimti tankų mūšiai, kurių dar nebuvo šiame kare.
Tad laukia labai karšta žiema ir karšta pavasario pradžia – tą reikia turėti omenyje“, – pažymėjo A.Medalinskas.
