„Man atrodo, kad čia daugiau yra galbūt ne tai, kad mums nepavyksta kažko išsiaiškinti, bet kad, matyt, yra toks gal ir suprantamas noras ar tokia pagunda visada prašyti, kad vienas kitą komentuotų. Turbūt išmintingiausia būtų nustoti komentuoti vieniems kitų pasakymus, nes iš to komentavimo paskui susidaro toks vaizdas, kad žmonės tarsi nežino, ko nori“, – penktadienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra labai aiškus – tai maksimalus sąjungininkų karių buvimas šalyje. Ir dėl to, pasak premjerės, jokių prieštaravimų tarp institucijų ji nepastebėjo.
„Terminai, kažkokie kiti dalykai – yra detalės. Nepaisant to, kad labai svarbios detalės, bet, vis dėto, pagrindinis klausimas yra – tai ko mes siekiame, kokia yra mūsų ambicija. Ir, man atrodo, dėl to nėra labai didelio nesutarimo, apskritai jokio nesutarimo nėra – bent jau mano žiniomis. Ir ambicija yra brigados turėjimas Lietuvoje“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Šitas tikslas buvo aptartas tuose formatuose, kuriuose dera tokius dalykus aptarti“, – pridūrė ji.
Vyriausybės lyderė atkreipė dėmesį, kad nepaisant Rusijos pralaimėjimų fronte, saugumo situacija regione negerėja, todėl šalyje suburtos gausesnės Aljanso bendražygių pajėgos taptų realia priešo atgrasymo priemone.
„Kuo didesnės pajėgos yra čia, tuo didesnis tai yra atgrasymas. Kai diskutuojame užtenka ar neužtenka 10 dienų atvykti – čia jau kalbame apie situaciją, kada yra reali karinė kažkokia situacija. Bet man atrodo, kad mums pirmiausiai reikėtų siekti maksimalaus atgrasymo. Ir todėl maksimalios pajėgos Lietuvoje veikia taip pat kaip atgrasymas“, – nurodė I. Šimonytė.
„Aišku, kad tai nebus labai lengvas pasivaikščiojimas, todėl, kad tam, jog tas pajėgas čia turėti, kažkas turi stipriai padidinti savo pajėgas ir skirti tam papildomus resursus ir finasus. Bet ir mes tą turime daryti, ir mes tą darome, ir mes to tikėtumėmės taip pat iš savo partnerių“, – aiškino politikė.
Klausiama, ar šalyje verdantys debatai dėl vokiečių įsipareigojimų iš esmės nepakenks dvišaliams valstybių santykiams, ministrė pirmininkė teigė, jog tam tikrų nepatogių klausimų ir problemų iškėlimas nėra pagrindas irti Vilniaus ir Berlyno bendradarbiavimui. Be to, akcentavo ji, pasirinkusi netylėti Lietuva daugeliu atvejų buvo teisi, todėl, tęsė premjerė, „problemas, kurios yra realios, reikia kelti“.
„Taip, mes esame gavę pakeliui patarimų patylėti, pamiršę progą patylėti – visokių tokių pastabų yra buvę Lietuvos istorijoje. Bet dienų gale, ar negalime pasakyti, kad dėl daugelio dalykų, deja – pabrėšiu, deja – vis dėlto buvome teisūs. Man atrodo, kai klausimai galbūt ir nebūtinai yra labai patogūs ar labai malonūs, kai jie yra susiję ir su finansais, įsipareigojimais ir tam tikra atsakomybe – vis dėlto, reikia kalbėti drąsiai ir reikia tas problemas, kurios yra realios, kelti“, – tvirtino ji.
Be to, anot premjerės, Lietuvos poreikis nėra „tuščia ambicija“ – Rusijos grėsmę pripažįsta visas NATO Aljansas.
„Mes kalbame apie realų būdą ir realią būtinybę turėti maksimalų atgrasymą. Kalbamės su tais, kurie jau yra iš dalies prisiėmę už tai atsakomybę – t. y., Vokietija, kuri vadovauja eFP pajėgoms Lietuvoje. Taip pat ir su kitais partneriais apie tai kalbėsimės, nes, man atrodo, reikia labai aiškiai suprasti, kad mes gyvename istorinio lūžio metais. Bet iki tol, kol gėris pasaulyje nugalės blogį – dar tikrai praeis šiek tiek laiko“, – aiškino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
