Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai pastebėjo, kad, nepaisant sudėtingų aplinkybių, valdantieji laikosi numatytos darbų programos, o didžiausias krizes išsprendė sėkmingai. Vis dėlto, kai kurie politikų sprendimai, anot ekspertų – daugiau nei klaidos.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad šių metų aplinkybės apsunkino tam tikrų politinių tikslų įgyvendinimą. Vis dėlto, Seimo daugumos ir opozicijos parlamentarų darbas rudens sesijos metu politologę nustebino nemaloniai.
„Birželį opozicija, trinktelėjusi durimis, išėjo iš Seimo posėdžių salės, o vėliau matėme tokio labai keisto darbo tęsinį, kakofoniškus pozicijos ir opozicijos santykius. Tai yra labai blogai, nes visuomenės pasitikėjimas parlamentu yra visiškame dugne, ir toks chaotiškas darbas yra viena didžiausių šios Seimo sesijos ydų, problemų.
Seimo posėdžius stebiu ne vienerius metus, bet šiemet net atsiranda atvejų, kuriuos jau reikia teisiškai aiškintis – niekada per tiek metų nebuvo tiek jų atsiradę, tai ir tas pats perbalsavimo reikalavimas (opozicija gruodį reikalavo perbalsuoti dėl kanapių dekriminalizacijos – aut.past.).
Seime susikūrusi tokia nesveika aplinka, o tas nesveikumas išsilieja į visą visuomenę. Tai yra viena didžiausių problemų, ką parlamente matome šį rudenį“, – įvertino G.Burbulytė.
Paklausta, ar šios kadencijos valdančioji dauguma savaip interpretuoja Seimo statutą, ar opozicija kelia nepagrįstų reikalavimų, kad į parlamentarų darbo procesą nuolat tenka įsikišti Etikos sargams, politologė vienos kaltos pusės neišskyrė.
„Žmonės Lietuvoje panikuoja dėl susiklosčiusios situacijos – kas galėjo pasiruošti karo pasekmėms, energetikos krizei, didžiulei infliacijai. Politikai bando suvaldyti situaciją (turime pripažinti ir opozicijos pastangas), bet niekas nežino, ką reikia daryti.
Matome paniką ir tarp politikų, jie bando griebtis šiaudo, tarsi skęstantys, siūlyti radikalias priemones, elgtis radikaliai. Matome, kad tokia elgsena nepadeda, tik didina visuomenėje nerimą“, – pabrėžė ji.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas savo ruožtu svarstė, kad šiemet išryškėjo Seimo ir Vyriausybės jėgų persvara, geriausiai pamatyta tada, kai buvęs konservatorius Mykolas Majauskas pabandė pasipriešinti ministrų kabineto valiai dėl PVM lengvatos.
„Vyriausybė negali diktuoti Seimui – Seimas gimdo Vyriausybę, be Seimo Vyriausybė neatsirastų. Tai yra Seimo valdančiosios daugumos kūdikis, kūrinys, ir formaliai turėtų parlamentas dominuoti vykdomosios valdžios atžvilgiu, tačiau dabar gauname priešingą atvejį. Pavyzdys ryškus – Vyriausybės pirmininkė liepė M.Majauskui elgtis taip, o ne kitaip“, – priminė politologas.
VYRIAUSYBĖ
Politologės G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, Vyriausybė šiemet laikėsi savo programos – nors atsiliekama nuo numatytų terminų, darbai yra daromi, o už tai, anot jos, ministrų kabinetą galima pagirti.
Vis dėlto, šiemet dar labiau nei anksčiau išryškėjo ministrų komunikacijos problemos.
„Dabar ryškiausiai matome nesusikalbėjimą tarp užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų, šalies įvėlimą į didžiulį skandalą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Tai ne tik problema ar nepadarytas darbas – tokių dalykų iš viso negalima leisti, kad taip viešai skalbtume savo purvinus skalbinius.
Nežinau, ar tai noras būti visiškai atviriems ir rodyti visą savo virtuvę, ar tai nesusipratimas, ar tai daroma specialiai – negaliu atsakyti, bet tokių dalykų, kai ministrai viešai tarkuoja vienas kitą, tikrai neturėtų būti.
Tai viena iš didžiausių problemų, kuri, jei nebus sprendžiama, dar labiau augins nepastikėjimą valdžios struktūromis. Krizinėje situacijoje, kai žmonės jaučiasi nesaugūs dėl ateities, tokių dalykų neturi būti“, – įsitikinusi politologė.
Anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, tarp nepadarytų Vyriausybės darbų galima minėti žadėtas mokesčių, valstybės tarnybos ir švietimo reformas, tačiau šie klausimai, kaip pabrėžė politologė, nėra tik šio ministrų kabineto problema, o verčiau nuo vienos valdžios iki kitos besitęsiantis neišspręstas palikimas.
Politologės teigimu, kai kurie ministrai galbūt dirbo neblogai, tačiau nesugebėjo visuomenei to tinkamai iškomunikuoti.
Savo ruožtu V.Dumbliauskas pastebėjo, kad šiais metais buvo suvaldyta pandemija, išspręsta nelegalių migrantų problema, du kartus pakeltos pensijos.
„Tačiau nerimą kelia švietimo sistema, apie mokytojo profesijos prestižo kėlimą net minties nėra. Svarbiausia, kad žadėta mokesčių reforma nedaroma“, – pabrėžė politologas.
Politologas teigė iš Vyriausybės tikėjęsis adekvatesnės reakcijos kilus skandalui dėl nepriklausomų elektros tiekėjų, energetikos krizės. Itin neigiamai V.Dumbliauskas įvertino energetikos ministro Dainiaus Kreivio komunikaciją šių metų energetikos iššūkių kontekste, kilus skandalui dėl turėtų „Ignitis“ akcijų.
„O kiti ministrai nesiafišuoja, nežaidžia viešųjų ryšių žaidimų – gal tai ir gerai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu šalies prezidentas Gitanas Nausėda, anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, šiais metais atrodo stabilesnis savo poste negu praėjusiais metais.
„Stebime žymiai mažiau neapgalvotų ar per ankstyvų pasisakymų, kuriuos matėme metų pradžioje ar pernai. Prezidentūra įgavo daugiau stabilumo, daugiau ramybės“, – įvertino politologė.
Aktyvesnio prezidento įsikišimo politologė pasigedo tik vokiečių brigados klausimu.
„Matau pavėluotą prezidento reakciją, per mažą veikimą, nes tai yra jo atsakomybės sritis“, – pabrėžė ji.
Tuo metu V.Dumbliauskas svarstė, kad prezidentas šiemet mažiau kovojo su konservatoriais.
„Prezidentas, sakyčiau, pasidarė ramesnis ta prasme, kad mažiau kovojo su Tėvynės Sąjunga. Nuo pat tada, kai rinkimus laimėjo konservatoriai, prezidentas rodė savo principus – tas dvi savaites trukęs ministrų kamantinėjimas, komentavimas, Vyriausybės tvirtinimas. Buvo trintis.
Dabar, atrodo, jis tai sumažino. Aišku, ir toliau įgnybia šiai valdančiai daugumai. Tuo metu užsienio politikoje didelių klaidų nepastebėjau.
Drįsčiau sakyti, kad G.Nausėda atrado savo vietą, sugyvenimą su Seimu, Vyriausybe, nusistovėjo aiškesni santykiai“, – apibendrino V.Dumbliauskas.
Tiesa, politologas pritarė konservatorių partijos lyderių išsakytai minčiai, kad prezidentas turėtų aiškiau pasisakyti Vokietijos brigados Lietuvoje klausimu.
„Lyginant su D.Grybauskaite, ji aiškiau išsakydavo savo poziciją. Ji kalbėjo trumpai ir drūtai, tačiau matėsi, ką ji norėjo pasakyti, matėsi jos linija. O G.Nausėdos aiškesnės linijos galima pasigesti. Visgi tai yra užsienio politika“, – pabrėžė jis.
