Pastebima, kad Rusija akivaizdžiai bando stiprinti savo įtaką šioje su Ukraina besiribojančioje valstybėje, kurstydama nepasitenkinimą jos valdžia, propaganda bandydama dar labiau paveikti prorusiškus Moldovos gyventojus.
„Klausimas nėra, ar Rusijos Federacija įvykdys puolimą Moldovos teritorijoje, bet kada tai įvyks: ar metų pradžioje – sausį, vasarį – ar vėliau – kovą, balandį. Tačiau, remiantis mūsų turima informacija, Rusijos Federacija ketina žengti toliau“, – Moldovos televizijai TVR sakė Aleksandras Musteata.
Pasak pareigūno, analizuojami keli scenarijai. Pagal vieną iš jų Maskva bandys vykdyti sausumos invaziją per šiaurės Ukrainą Moldovos link.
Tiesa, Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis tvirtina kol kas Rusijos puolimo grėsmės nejaučiantis. Pati didžiausia užpuolimo grėsmė Moldovai, jo teigimu, buvo pavasarį, kai Kremliaus kariuomenė įsiveržė į Ukrainą.
„Būtent šiuo metu grėsmės iš Rusijos Moldova nejaučia. Mes, kaip diplomatai, taip pat jos didesnės nejaučiame. Pati didžiausia grėsmė buvo pavarį, kai mes nežinojome, kur link pasisuks karas Ukrainoje.
Dabar, kai matome, kad Ukraina gana sėkmingai kaunasi, ne tik atlaiko puolimą, bet ir atkovoja savo teritorijas, Moldovoje tokios grėsmės gal yra labiau teorinės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo T.Valionis.
Jis įsitikinęs, kad Moldovos žvalgybos vadovo žodžiai buvo ne taip suprasti, jis esą daugiau pasisakė apie teorines užpuolimo galimybes, kurios žiniasklaidoje buvo kiek suaštrintos.
„Rusija, aišku, visada turi savo planus, visada norėtų ką nors negero nuveikti, tačiau fiziškai ji to padaryti su tomis pajėgomis, kurias ji turi Moldovoje, negali. Realiai tokios grėsmės nėra, ji yra mažesnė, nei buvo pavasarį“, – patikino Lietuvos ambasadorius Moldovoje.
Anot T.Valionio, Rusijai užpuolus Ukrainą, Moldovos valdžia itin susirūpino savo šalies gynyba.
„Ji pradėjo galvoti, kiek ji pati turi kliautis savo jėgomis ir kiek partneriais. Moldova savo Konstitucijoje yra įsitvirtinusi neutralitetą, ji yra neutrali valstybė, ir dabar, man atrodo, suprato, kad ji yra labiau kaip Suomija neutrali valstybė, bent jau turėtų būti, nes saugumo garantijomis iš Rusijos kliautis ji negali.
O savo realios stiprios kariuomenės ji neturi. Moldova dabar rimtai susirūpino savo karinių pajėgų vystymu, daug labiau bendradarbiauja su partneriais, gauna gerokai daugiau paramos iš ES ir kitų partnerių. Praktiškai gauna tiek pat, kiek turi savo biudžete“, – pastebėjo jis.
Pašnekovas, paklaustas, ar šalyje jaučiami Kremliaus bandymai paveikti prorusiškus gyventojus, neslėpė, kad šis ginklas tikrai yra išnaudojamas.
„Kremlius tikrai bando naudotis propaganda, bando ardyti šalį iš vidaus, tai, ką jie daro daug kur. Moldovoje taip pat. Dezinformacijos tikrai yra labai daug. Ne veltui pernai Moldova uždarė pagrindinius rusiškus kanalus. Per televiziją Rusija jau nebetransliuoja.
Aišku, yra kitų būdų dirbti su visuomene ir jais yra naudojamasi“, – sakė T.Valionis.
Jo teigimu, Moldovos valdžia šiuo metu bando intensyviai dirbti su visuomene, ją šviesti, lavinti kritinį mąstymą.
„Taip, iššūkis šioje vietoje yra didelis, bet žingsnis po žingsnio, manau, kad Moldova susidoros. Tai, kad ši valdžia atėjo vietoj prorusiškos valdžios, irgi parodo tam tikrą visuomenės požiūrį į šalį, siekius, ir kad ta propaganda ne visada yra tokia efektyvi“, – akcentavo Lietuvos ambasadorius Moldovoje.
T.Valionis atkreipė dėmesį, kad dabar didžiausias iššūkis ir galimybė – Moldovos narystė ES. Jis įsitikinęs, kad šalis gali įvykdyti visus ES iškeltus reikalavimus.
„Greita integracija tokiai mažai šaliai, kaip Moldova, yra labai realu“, – aiškino pašnekovas.
Kam Moldovai reikalinga ši narystė?
„Todėl, kad Europoje ateitis yra gerokai šviesesnė, gyvenimas gerokai geresnis. Tai pamatėme ir mes, Lietuvoje, tą mato ir Moldova, žiūrėdama į mus ir į visas kitas ES šalis, kad, būnant didelio bloko dalimi, galima turėti visiškai kitas galimybes – ekonomines, švietimo, politines, saugumo jausmą. Moldova puikiai mato, ko jai siekti“, – tvirtino T.Valionis.
Kol kas apie narystę NATO Moldovoje kalbama kur kas atsargiau.
„Panašių kalbų apie NATO nėra, nes Moldova yra neutrali valstybė. Tai reikštų, kad pirmiausia reikėtų keisti Konstituciją. Kai kurie politikai kalba, kad tas neutraliteto statusas galėtų būti keičiamas, bet tokio rimto judėjimo ta linkme šiuo metu nėra“, – apibendrino ambasadorius.
