Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pabrėžia, kad tai, jog į mero postą pretenduoja lietuviškai nesusišnekanti kandidatė, yra globalesnės problemos – rusakalbių gyventojų integracijos trūkumo problema.
Nors parlamentaras atkreipia dėmesį, kad išsirinkus lietuvių kalba nekalbantį merą Visagino gyventojams galėtų kilti problemų dėl jų atstovavimo nacionaliniu lygmeniu. Visgi, jis mano, kad papildomo kriterijaus dėl valstybinės kalbos mokėjimo įvesti nereikėtų.
VRK: kalbų mokėjimo reikalavimai kandidatams į merus netaikomi
VRK informuoja, kad kandidatams į mero postą nėra taikomi jokie kalbų mokėjimo reikalavimai.
„Informacija apie kandidato gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį yra pateikiama kandidato biografijoje, kuri yra pareiškinių dokumentų dalis. Privalomo kalbų mokėjimo ar konkretaus išsilavinimo būtinybės kandidatams Rinkimų kodeksas nenumato“, – teigiama VRK komentare Eltai.
Komisija pažymi, kad Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra suėjo 18 metų ir kuris yra nuolatinis savivaldybės gyventojas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą tos savivaldybės, į kurios merus ketina kandidatuoti, teritorijoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų.
S. Šedbaras: nustatyti kalbos reikalavimą būtų sudėtinga
Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad kandidatams į merus nustatyti kalbos mokėjimo reikalavimą būtų sudėtinga.
„Tą patį turbūt galima pasakyti ir apie Seimo narius, jiems įvairūs reikalavimai yra numatyti Konstitucijoje ir daugiau jokių negalime įrašyti. Čia buvo siūlymų ministrams kažkokį išsilavinimo cenzą įvesti. Tai labai panašiai dėl savivaldos rinkimų, nors čia jau ne Konstitucijoje, formulavome ir Rinkimų kodekse tuos reikalavimus“, – Eltai teigė S. Šedbaras.
„Dabar numatyti kažkokį kalbos ar kitokį dalyką turbūt būtų sudėtinga, nes aš įsivaizduoju, kad ji yra Lietuvos pilietė arba bent jau nuolatinė gyventoja. Pagal mūsų teisinį reglamentavimą, savivaldos rinkimuose gali dalyvauti ir nuolatiniai gyventojai iš ES šalių, ne tik Lietuvos piliečiai“, – pridūrė jis.
Todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas mano, kad šiuo metu svarstyti papildomų reikalavimų kandidatams nereikėtų.
„Ar politiškai galėtume numatyti kažkokius papildomus reikalavimus, matyt, kad tai būtų sudėtinga dėl to, nes Lietuvos savivaldos rinkimai yra panašūs ir ES šalyse, ir kitose. Žinoma, niekas nedraudžia mums ir kažkokius kitokius reikalavimus papildomai numatyti, bet čia dabar dar klausimas, žinoma, yra ir rinkėjų pasirinkimo, ar jie nori, kad jų išrinktas atstovas bendrautų kalba, kuria jie nekalba. Bet Visaginas iš tiesų turi turbūt specifikos, kad nemaža gyventojų dalis taip pat kažin ar moka lietuviškai ir ar visi jie yra gavę pilietybes“, – sakė jis.
Politikas akcentuoja, kad išrinkus merą, kuris nešneka arba sunkiai šneka lietuviškai, kiltų tam tikrų rizikų ir dėl Visagino gyventojų atstovavimo nacionaliniu lygmeniu.
„Tie patys rusakalbiai rinkėjai, kurie kalba lengviau rusiškai nei lietuviškai, ar tikrai bus tinkamai užtikrinti jų interesai Visagine, jeigu merė blogai kalbės lietuviškai ir dalyvaudama Vyriausybės pasitarimuose, galbūt ir kituose renginiuose, finansuojant dėl finansavimo, teisinio reguliavimo, jeigu ji negalės tinkamai atstovauti jų interesams. Tai jiems reikia pabandyti įdiegti per likusį laiką iki rinkimų“, – atkreipė dėmesį S. Šedbaras.
Visgi, politikas mano, kad pagrindinė problema, kodėl rinkimuose į merus jėgas išbando lietuviškai prastai kalbantys kandidatai, yra rusakalbių gyventojų atskirtis, kuri, pasak jo, ypač akivaizdžiai matoma Visagine.
„Čia ir yra didžioji mūsų bėda, ar mes pakankamai dėmesio šiam regionui skiriame. Visas šis pakraštys yra kaip tik šalia nedraugiškų rytinių kaimynių. Čia yra bendresnio pobūdžio dalykai, labai svarbu tai matyti. Ir va toks signalas, tokia informacija apie šitą atvejį taip pat verčia apie tai pagalvoti“, – teigė S. Šedbaras.
„Šiame regione labai svarbu yra plėsti informacinį lauką, galimybę matyti televiziją, klausyti radijo, gaunant informaciją iš kitos pusės, ne tik iš Rytų. Čia yra bendro proceso dalis. Ir tada galėtume būti turbūt labiau ramūs, kad tokie žmonės jeigu ir kandidatuos, bet tarybos nariais arba merais nebus išrinkti. Visuomenė turi pasikeisti“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Širinskienė: po 20 metų panašių situacijų nebebus
Savo ruožtu opozicijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė teigia, kad kol nėra numatytas reikalavimas dėl lietuvių kalbos mokėjimo, natūralu, jog panašios situacijos savivaldybėse, kuriose rusakalbių gyventojų skaičius dominuoja, gali kartotis. Visgi, politikė abejoja, kad šioje situacijoje reikėtų nustatyti kokius nors papildomus reguliavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo.
„Kai mes turime renkamus žmones, Seimo narius, prezidentą ar savivaldybių tarybų narius, tai Konstitucija nenumato jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su žmogaus išsilavinimu, kalbos mokėjimu. Tai kol ji nenumatys, tol mes ir turėsime tokią situaciją. Ar tai reiktų numatyti, tai klausimas dar vienas. Nes, kaip žinote, savivaldybės tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantys užsieniečiai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad ir Vilniaus savivaldybės taryboje taip pat yra Didžiosios Britanijos pilietis Mark Adam Harold, turintis Didžiosios Britanijos pilietybę.
„Kalbos mokėjimo reikalavimą šiuo atveju šiek tiek pristabdo ir ES teisė, kuri mums tą reikalavimą leisti ES piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje kandidatuoti savivaldos rinkimuose. O kad lietuvių kalbą reikia mokytis, kai tu toje valstybėje gyveni, tai čia yra faktas“, – sakė parlamentarė.
„Matyt, taip jau susiklosto likimai ir gyvenimai žmonių, kai jie gyvena savakalbėje aplinkoje, o Visagine, pripažinkime, rusų kalba tikrai yra vartojama, tai jie bendrauja tiesiog tarpusavyje, galbūt dar darbo sritis irgi tokia, kur gali išvengti lietuvių kalbos, jeigu dar prisideda kiti faktoriai kažkokie, tai tą kalbą tampa gana sudėtinga išmokti tiems žmonėms, nes motyvacijos tada atsiranda mažiau“, – pridūrė ji.
Visgi A. Širinskienė, kaip ir S. Šedbaras, mano, kad situacija dėl lietuviškai nekalbančios kandidatės į Visagino merus yra globalesnės problemos apraiška. Pasak jos, Visaginas vis dar yra uždara terpė, nemotyvuojanti mokytis lietuvių kalbos. Vis dėlto, parlamentarė pabrėžia, kad ir šioje savivaldybėje situacija pamažu keičiasi.
„Auga nauja karta, kuri turės universitetuose, kitose institucijose mokytis lietuvių kalba. Ir jeigu mes žiūrėtume į tą augančią kartą moksleivių lygmenyje, tai, aš manau, kad tokios problemos jie tiesiog neturės. Esamomis sąlygomis, norintys normaliai funkcionuoti visuomenėje yra neįmanoma to daryti Lietuvoje be lietuvių kalbos“, – akcentavo A. Širinskienė.
„Tai šiuo atveju, aš manau, kad po kokių 20 metų mes tokio klausimo nesvarstysime, nes auga jauni žmonės, kur net neatskirsi, kad jie nėra lietuvių tautybės vaikai“, – taip pat pažymėjo ji.
