Greitųjų testų pirkimo sąlygas su bendrove „Profarma“ 2020 metų kovo 19-ąją buvo stengiamasi suderinti per valandą, kad tuometis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis iš anksto suplanuotoje spaudos konferencijoje galėtų pranešti, kad sutartis jau pasirašyta.
L.Jaruševičienė pasakojo, jog pradžioje buvo svarstoma pirkti milijoną greitųjų testų. Tuometis premjero patarėjas Lukas Savickas L.Jaruševičienei nrodė susitarti su pardavėjais, kad per pirmą savaitę būtų pristatyta bent 10 tūkst. testų, nes to reikėjo viešajai komunikacijai.
Tačiau paaiškėjo, kad pristatant testus per savaitę, jų kaina išaugtų.
Tuomet Vyriausybė sutiko iš bendrovės „Profarma“ pirkti ne milijoną, o tik pusę milijono testų. Po derybų buvo sutarta iš šios bendrovės pirkti 510 tūkst. testų už kiek daugiau nei šešis milijonus eurų.
„Mano nuomonė dėl tų testų visą laiką buvo skeptiška, todėl Vyriausybei siūliau pirkti ne milijoną, o šimtą tūkstančių“, – teisme kalbėjo L.Jaruševičienė.
Dar pusę milijono testų buvo tariamasi iš kitos bendrovės „Bioeksma“, nes jie buvo pagaminti ne Kinijoje, o Jungtinėje Karalystėje. Tačiau vėliau šio pirkimo buvo atsisakyta.
L.Jaruševičienė teismui pasakojo apie itin įtemptą tų dienų situaciją ir tikino, jokių sprendimų nepriėmusi pati – kiekvieną veiksmą ji derino su L.Savicku.
„L.Savicką informuodavau apie kiekvieną veiksmą ir net dvigubai – siųsdavau elektroninį laišką ir dar SMS žinutę, nes laiško gali ir nepamatyti“, – teigė L.Jaruševičienė, savo pasakojimą iliustruodama žinučių bei telefonų pokalbių išklotinėmis.
Po ilgų, bet skubių derybų galutinį sprendimą pirkti pusę milijono testų iš bendrovės „Profarma“ pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
L.Jaruševičienė teigė iki šiol nesuprantanti, kodėl už bendrus Vyriausybės sprendimus teisiama tik ji viena.
Kelias valandas parodymus davusi profesorė teigė, jog ją labai skaudina bylos teiginiai, kad jos veiksmai pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir sveikatos apsaugos sistema.
„Visą gyvenimą dirbau Lietuvai ir kaip mokslininkė, ir kaip medikė, bet visa mano veiklai šaliai ir žmonėms buvo sudaužyta 2020 metų birželio 9-ąją, kai mano kabinete buvo atlikta krata ir prasidėjo mano sekimas“, – kalbėjo buvusi viceministrė.
L.Jaruševičienė teigė iki šiol nesuprantanti, kodėl už bendrus Vyriausybės sprendimus teisiama tik ji viena ir ilgai turėjo vilčių, kad pareigūnai viską išsiaiškins.
„Gal Vyriausybė viršijo įgaliojimus, bet klausimas – ar tai įgaliojimų viršijimas ar krizinės situacijos valdymas. Todėl ir Vyriausybė elgėsi kitaip nei būtų elgęsi kitu metu“.
L.Jaruševičienė pacitavo vieną, savo kolegei rašytą žinutę: „Tai yra puolimas prieš Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę. Ar kuris nors jų pasakys: palaukite ir palikite ją ramybėje“. Bet nieko panašaus neįvyko“.
Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.
Šiuo metu ji užsiima aktyvia moksline veikla, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, todėl teismui pateikė prašymą panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
„Dirbu aktyvų mokslinį darbą, o šiais laikais mokslinė veikla neįsivaizduojama be tarptautinių perspektyvų“, – sakė L.Jaruševičienė ir pridūrė, jog per tą laiką teko atsisakyti daug ekspertinių ir tarptautinių pasiūlymų.
