Apie būsimus savivaldos rinkimus politologas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kodėl sėkmę bando net nematomos partijos?
Paklaustas, kaip vertina šiandieninį partijų bei kandidatų į merus pasiruošimą būsimiems savivaldos rinkimams, politologas svarstė, kad kai kurios partijos savo rinkimų kampaniją jau pradėjusios, tačiau kitos vis dar kažko laukia.
„Apie pasiruošimą dabar sunku kalbėti, kadangi tai vertinsime jau pagal rinkimų rezultatus. Bet manau, kad pagrindiniai konkurentai – šiuo atveju trys ar keturios partijos, kurios pirmauja visuomenės nuomonės apklausose – jos jau pradėjo, deda geriausias pastangas, nes iki rinkimų jau liko labai nedaug, ir pats laikas pradėti dirbti, jeigu dar kas nepradėjo“, – aiškino V.Valentinavičius.
Tiesa, nemaža dalis partijų vis dar nėra paviešinusios savo rinkimų programų, tačiau, specialisto manymu, rinkiminės programos dažniausiai labiau rūpi politologams, nei patiems rinkėjams.
„Aš rimtos kampanijos pradžią siečiau su tuo, kai žmonės pradeda matyti gatvėje, kad kampanija jau vyksta. Pavyzdžiui, Vilniuje mes jau matome kandidatų plakatus, dažnėjantį pasirodymą debatuose, ir tai reiškia, kad prasideda kampanija.
Yra visokių strategijų – kažkokie labai gudrūs kandidatai, sąrašai ar partijos galvoja, kad vėliau šaus stipriau, kai kurios galvoja, kad reikia pašaudyti po truputį jau dabar, tai supratimas, kas yra gera rinkimų kampanija, gali labai skirtis. Tuo labiau, iš esmės mums svarbiausia yra tik trijų ar keturių partijų rezultatai, kurie bus matomi per visą Lietuvą“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Pasak MRU docento, per kiekvienus rinkimus yra ir tokių partijų, apie kurias gyventojai sužino tik tada, kai vyksta rinkimai. Tiesa, tai, jo manymu, nėra teisinga praktika.
„Rinkimai praeina, jos nieko nelaimi, ir vėl išnyksta už horizonto linijos. Ateina kiti rinkimai, ir vėl kokia Žemaičių partija, kuri niekada nieko nėra laimėjusi, bus čia. Čia jau kalba būtų ne apie tokių partijų pasiruošimą ar nepasiruošimą, bet apskritai apie jų egzistavimą, kam tokių partijų reikia“, – svarstė V.Valentinavičius.
Paklaustas, kodėl tuomet tokios partijos per rinkimus vis dar bando sėkmę, politologas svarstė, kad kai kuriems veikėjams tai yra vienintelis būdas gauti viešumo.
„Žmonių tuštybė neturi ribų. Kažkam vis norisi pakliūti į televizorių, ir kažkam tai yra vienintelis būdas į jį pakliūti. <...> Yra daug pseudo projektų, kurie bando padėti kitoms partijoms pakliūti, yra daug manevravimo ir gudravimo.
Bet viena yra aišku – Lietuvos partijų priežiūros sistema yra nepakankama, kad leidžia prisiveisti tokiai galybei niekinių partijų, kurios labai apsunkina žmonėms aiškų pasirinkimą“, – įsitikinęs V.Valentinavičius.
Brėžia ribą tarp pasitikėjimo ir autoritarizmo
Politologo manymu, šį kartą intrigą savivaldos rinkimuose garantuoja vien tai, kad greitai sulauksime ir kitų svarbių rinkimų – Prezidento, Europos Parlamento, galiausiai – Seimo rinkimų. Pasak V.Valentinavičiaus, savivaldos rinkimai partijoms ir politikams yra lyg savotiška žvalgyba.
„Čia įdomiausi klausimai yra kiek valdančias partijas baus rinkėjai, nes jos stengsis prarasti kuo mažiau, taip pat kiek atsiloš partijos, kurios yra opozicijoje, nes nuo to priklauso, su kokiu bagažu partijos eis į rinkimus.
Šie rinkimai ypač svarbūs S.Skvernelio partijai, nes skyriai vietose yra silpni, tai yra nauja partija. Prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose beveik garantuotas, o atitinkamai man pačiam įdomu, ką jie daro, kad šio dalyko išvengtų, ir kiek jie tikisi laimėti. Priklausomai nuo to, kaip kas pasirodys, žmonės balsuos ir per Seimo rinkimus“, – aiškino MRU docentas.
Kitas svarbus ir išskirtinis dalykas šį kartą, pasak jo, yra ir karo Ukrainoje kontekstas.
„Kiekvienoje savivaldybėje yra Ukrainos pabėgėlių, ir atitinkamai visos problemos, susijusios su karu, o tai yra labai platus ratas problemų, manau, kad šį kartą savivaldos rinkimuose bus svarbūs. Nuo kandidatų priklausys, kiek jie sugebės artikuliuoti apie karą Ukrainoje ir jo pasekmes“, – dėstė V.Valentinavičius.
Jis pridūrė, jog savivaldos rinkimai sulaukia tiek dėmesio, kiek žmonės mato prasmės jiems skirti, nes kur kas daugiau įtakos visuomenės gyvenimui turi Seimo rinkimai.
„Savivaldybės ir merų galios galėtų būti didesnės, palyginti su centrine valdžia. <...> Bet tai nereiškia, kad savivaldybės nieko negali. Mes matėme per migrantų krizę, kai nebuvo aišku, ką daryti, ir savivaldybės, pasienio regionų merai labai aktyviai tarėsi su Vyriausybe, su Seimo nariais, ir tai buvo bendros pastangos įveikti tą krizę.
Manau, tokiais klausimais, kaip Ukrainos pabėgėliai, vyksta tas pats, savivaldybės daug gali ir nuo jų daug kas priklauso, kaip pas mus jaučiasi ukrainiečiai, kurių kraštą ištiko tokia epochinė bėda“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kokio mero visgi šiandien tikisi visuomenė, V.Valentinavičius priminė, jog yra tokių savivaldybių, kur tie patys merai renkami jau metai iš metų. Visgi derėtų atskirti kelis svarbius dalykus.
„Kai kuriose vietose tie merai įsitvirtina taip, kad paskui nebeišklibinsi, ir darosi mažos kunigaikštystės. Bet jeigu nenueinama į kraštutinumus, tai yra meras, kurį žmonės pažįsta, kuriuo žmonės pasitiki ir kuris yra problemų sprendikas, o ne kalbėtojas.
Tokių merų Lietuvoje yra, ir žmonės už juos balsuoja. Kitas dalykas, kai tas pasitikėjimas virsta autoritarizmu ir vietinėmis oligarchijomis, kaip galime matyti Druskininkuose, Kaune. Visvaldas Matijošaitis yra didžiausias oligarchas, šiuo metu esantis Lietuvoje, kai pinigai ir valdžia susijungia.
Klausimas, kodėl žmonės balsuoja už tokį kandidatą? Galbūt jame jie mato problemų sprendėją ir darbų darytoją, bet kiek jų sprendimus paveiks tai, ką mes dabar girdime, kokius vaisius ši oligarchija neša Matijošaičiui ir jo šeimai?“, – svarstė V.Valentinavičius.
