Iki tol dominavo įvairios kurioziškos situacijos ar parapinės politinės rietenos.
Viena vertus, tai iš dalies suprantama.
Viešojoje erdvėje iki šiol dominuoja karas Ukrainoje, kitos didžiosios geopolitinės temos, vidaus politikos ir didžiųjų politinių jėgų kovos bei krizės.
Be to, pagrindinės politinės jėgos toliau kenčia nuo idėjų ir kadrų bado, atrodo nusilpusios.
Kita vertus, tai, kad šie rinkimai yra antrajame ar net trečiajame plane, šiek tiek stebina. Juk jie itin svarbūs visoms politinėms jėgoms, o kai kurioms net lemtingai svarbūs.
Ypač dėl to, kad tai pirmasis viso rinkimų ciklo, kuris įtraukia ir prezidento, Europarlamento bei Seimo rinkimus, etapas.
Dar vienas aspektas – visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad pagrindinių politinių jėgų pozicijos jau kuris laikas esmingai nekinta, o pirmaujančios partijos kvėpuoja viena kitai į pakaušį.
Tai pirmiausia pasakytina apie potencialių prizininkų trejetuką – valdančiuosius konservatorius bei opozicinius socialdemokratus ir Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Kitos partijos – arba netoli pavojingo 5 proc. balsų slenksčio, arba už jo.
Tarp tokių – valdantieji Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Žodžiu, visiems tiesiog gyvybiškai svarbu šiek tiek šoktelėti į viršų.
Itin svarbus veiksnys – vadinamieji rinkimų komitetai, kurie per kelerius pastaruosius rinkimus nacionaliniu mastu buvo vieni laimėtojų, o pastaruosius net laimėjo.
Nors Seimo rinkimuose šie komitetai dalyvauti negali, o Europarlamento rinkimuose tradiciškai pasirodo silpnai, jų rezultatai svarbūs nustatant, kiek per pastaruosius metus sustiprėjo radikalios antipartinės ir vadinamosios antisisteminės nuotaikos.
Nepaisant tokios visuotinės savivaldos rinkimų svarbos, kol kas ryškesnių entuziazmo požymių šiame fronte nematyti. O ir tie, kurie krinta į akis, neišsiskiria iš bendro pilko fono.
Antai kaunietis S.Buškevičius, su savo vadovaujama „Jaunąja Lietuva“ įsiliejęs į sostinės rinkimų paradą, dar mėgina dalyvauti konservatorių kovoje prieš jų buvusį bendražygį, į merus kandidatuojantį M.Majauską.
Tačiau ir S.Buškevičiaus, ir konservatorių įtarimus, kad M.Majauską pinigais parėmę prekybos verslo atstovai taip atsidėkojo jam už balsavimus Seime prieš Vyriausybės mokesčių planus, teisėsauga atmetė.
Taigi tas triukšmas labiausiai į naudą pačiam buvusiam konservatoriui.
Bandydamas reklamuotis pats M.Majauskas kartu reklamuoja ir vieną rinkimų favoritų A.Zuoką.
Remdamasis savo užsakytomis apklausomis M.Majauskas skelbia, kad antrajame sostinės mero rinkimų ture gali būti tik du kandidatai – jis ir A.Zuokas, o pastarąjį jis įveiksiąs.
Dėmesio sulaukė ir dar vienas kandidatas į Vilniaus merus – vienas „laisviečių“ lyderių T.V.Raskevičius. Į viešumą išplaukė jo susirašinėjimas su Laisvės partijos valdoma sostinės savivaldybe dėl to, ar civilinė sąjunga tarp skirtingos ir tos pačios lyties žmonių galėtų būti įteisinta bent Vilniaus savivaldybės ribose.
Šią idėją parėmė ir „laisviečiams“ atstovaujantis sostinės meras R.Šimašius, pabrėžęs, kad už tokį sprendimą jis pasisakė visuomet.
Jeigu Laisvės partija bei T.V.Raskevičius ir tikėjosi, kad ši iniciatyva padės sutelkti jų rinkėjus, taip toli gražu nebuvo.
Dalis LGBT bendruomenės ir žmogaus teisių gynėjų sukritikavo tokias idėjas paskelbdami, kad tai atrodo kaip dirbtinis mėginimas pasiteisinti, jog partnerystės niekaip nepavyksta įteisinti nacionaliniu įstatymu.
„Laisviečiai“ buvo sukritikuoti dėl to, kad esą taip mėgina nusiplauti atsakomybę dėl neįvykdyto pažado bėgdami iš Seimo nuo tolesnių mėginimų jį įvykdyti.
Kad bet koks dviejų žmonių partnerystės reglamentavimas vienos savivaldybės mastu būtų tik dalinis šio klausimo įteisinimo Seime pakaitalas, pabrėžė net šią idėją parėmę kai kurie teisininkai.
Šitokia reakcija rodo, kad net tuo atveju, jei Laisvės partijos užmojai būtų įgyvendinti, tai vargu ar padėtų jai atsivilioti atgal tiek rinkėjų, kiek tikimasi. Tai, regis, suvokia ir „laisviečių“ vadovybė – partijos pirmininkė A.Armonaitė T.V.Raskevičiaus iniciatyvą komentavo ne itin entuziastingai.
Nežinia, ar lemiamas lūžis būtų pasiektas net tuo atveju, jei Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas Seime.
Daugiausia naujienų iš kuriozų skrynelės parūpina Seimo rėksnio P.Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga. Jos kandidatė į Visagino merus N.Rukosueva, pasirodo, lietuviškai sunkiai surezga sakinį, o tai sukėlė diskusijų bangą, ar kandidatai į savivaldą, tarp kurių gali būti ir užsieniečių, turėtų mokėti valstybinę kalbą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad iš kandidatų sąrašų gali būti išbraukti būriai veikėjų, nepateikusių reikalingų dokumentų ar savo nuotraukų, o dėl to net gali sugriūti kai kurių partijų sąrašai atskirose savivaldybėse.
Komisija jau pašalino P.Gražulio partijos sąrašus iš savivaldos rinkimų Tauragės, Akmenės ir Jonavos rajonuose, nes vienur sąrašas buvo per trumpas, o kitur nepateiktas laiku.
Bet VRK jau įspėjo, kad grėsmė kyla ir kai kurių pagrindinių partijų sąrašams. Užkulisiuose politikai nuogąstauja, jog iš savivaldos rinkimų gali išlėkti net keli šimtai kandidatų vien dėl to, kad apskritai nepateikė savo biografijų.
Neabejotina, kad vis labiau artėjant šiems rinkimams atsiras ir daugiau įvairių naujienų.
Tik ar tarp jų nedominuos tokios pat kreivą šypseną keliančios žinios kaip iki šiol?
