Įvertino prezidento patarėjo iškeltą Ukrainos pralaimėjimo scenarijų: būtų labai blogai, jeigu taip galvoja ir G. Nausėda

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys šių metų pradžioje ragino pasiruošti trims galimiems karo Ukrainoje scenarijams, tarp kurių – ir Rusijos pergalė. Tokios prognozės netruko susilaukti ir aštrios kritikos, savo ruožtu Lietuvos politikai įsitikinę – nors teoriškai tokios galimybės atmesti ir negalima, viešai prezidento atstovo išsakyta pozicija galėtų pridaryti nemažai žalos.

 K.Budrys, V.P.Andriukaitis ir E.Gentvilas.<br> Lrytas.lt koliažas
 K.Budrys, V.P.Andriukaitis ir E.Gentvilas.<br> Lrytas.lt koliažas
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
 Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
 Dalia Grybauskaitė<br>V.Skaraičio nuotr.
 Dalia Grybauskaitė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kęstutis Budrys<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Budrys<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 15, 2023, 1:00 PM

Apie kylančias kainas, diskusijas dėl Vokietijos brigados Lietuvoje, karo Ukrainoje situaciją bei Lietuvos vykdomą užsienio politiką „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo buvęs eurokomisaras, vienas socialdemokratų lyderių Vytenis Povilas Andriukaitis bei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Įvertino ginčus ir dėl Vokietijos brigados

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę sukritikavo Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo, ir teigė, jog tai parodo mūsų politinio elitinio elito nebrandumą. V.P.Andriukaitis svarstė, kad šis klausimas vidiniu šalies konfliktu tapti tikrai neturėjo.

„Tiesą pasakius, aš nekomentuosiu D.Grybauskaitės, kadangi turiu ilgą patirtį diskusijose su ja. Žinoma, visada lengviau pasakyti, kad štai, yra politinis nebrandumas – aš šiuo atveju nežinau, ką ji turėjo mintyje, kadangi polemikos kontekste vis tik reikia pasakyti, kad vieni laikėsi aukšto standarto – šiuo atveju turiu mintyje prezidento komandą – kad reikia sustoti viešai debatuoti tuos klausimus, ką turėtų padaryti atsakingos institucijos, o kiti nekreipė dėmesio ir toliau tęsė“, – vertino jis, turėdamas galvoje Vyriausybės ir valdančiosios daugumos atstovus.

„Deja, jie darė klaidas, kurių apskritai reikėtų išvengti. Netgi toje situacijoje, kada vienas daro klaidas, tai kitas geriau uždaroje erdvėje išsiaiškintų, bet jokiu būdu nepaverstų to vidaus politikos rietenų kontekstu, kas yra visiškai nebrandu“, – tvirtino V.P.Andriukaitis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E.Gentvilas savo ruožtu teigė visiškai pritariantis buvusiai šalies vadovei.

„Man labai nejauku buvo klausyti, ir tikiuosi, kad nebereikės daugiau klausyti tokių išsireiškimų, tokių viešų samprotavimų apie partnerių patikimumą ar pasirašytų dokumentų neaiškumą. Išsiaiškinti privalo patys, savo viduje, ką reikia – informuoti, o ne skalambinti per visą Europą, ir Lietuva tikrai neatrodo solidžiai.

Nenoriu ko nors išskirti labiau kalto, man labiau patikusio ar nepatikusio, bet manau, kad Lietuvai tikrai nepadėjo ši vieša polemika“, – komentavo E.Gentvilas.

Tiesa, jis pats būtent šio klausimo su taip vadinamuoju politiniu elitu teigė neaptarinėjantis.

„Aš esu pasakęs, kad nekomentuosiu šito brigados klausimo, nes nenoriu įpilti dar daugiau žibalo į ugnį. Kitas dalykas: kai įsivaizduojame, kad kažkas gali nuraminti ar numalšinti, tai turbūt turiu pripažinti – ne visada ir mūsų partijos viduje pavyksta užgesinti kokias nors aistras, tai nelabai turiu iliuzijų, kad pavyktų, pavyzdžiui, Vyriausybės narių, ministrų retoriką kaip nors pakeisti.

Eiti, tampyti už skverno ir sakyti, ar gali patylėti, nelabai mano stilius“, – vertino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Savo ruožtu V.P.Andriukaitis šiame konflikte išskyrė ir ryškų G.Nausėdos vaidmenį, į kurį esą derėtų atsižvelgti.

„Noriu pabrėžti, kad derybose tarp Vokietijos ir Lietuvos dalyvavo Respublikos prezidentas. Tame kontekste turbūt reikėtų sutikti, kad, pirmu smuiku grojant ginkluotųjų pajėgų vadui bei iš dalies atsakingam ir už užsienio politikos svarbiausių klausimų sprendimą, jam visgi kažkoks prioritetas iš valdančiosios koalicijos pusės turėtų būti suteikiamas.

Jei mes net ir konstituciškai nesutariame, tada blogai“, – pažymėjo jis.

Dėl Ukrainos – kritikos strėlės prezidento patarėjui

Politikai laidoje aptarė ir su karu Ukrainoje susijusias naujausias aktualijas. Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška neseniai sukritikavo prezidento G.Nausėdos patarėją Kęstutį Budrį už tai, kad šis viešai tarp galimų karo Ukrainoje pabaigos scenarijų paminėjo ir tai, kad Rusija gali laimėti šį karą.

A.Januška tvirtino, kad tai yra tiesiog nerealus scenarijus, nes Vakarai Ukrainai pralaimėti neleis, o tokio lygio pareigūnai esą neturėtų viešai apie tai kalbėti. Pasak E.Gentvilo, tokia retorika iš tiesų gali pridaryti žalos.

„Nepatinka man tokių scenarijų garsus išvardijimas, bet, žiūrint teoriškai – visko gali atsitikti. <...> Reikėtų atsargiai scenarijus dėlioti, ir tuo požiūriu A.Januškai pritariu. Labai nejauku girdėti iš prezidento patarėjo tokius dalykus, kas tikrai gali demotyvuoti dalį žmonių, remiančių ukrainiečius. <...>

Kiekvienas toks viešas valdžios pasamprotavimas tikrai demotyvuoja žmones, ir, sakyčiau, net Lietuvoje gali kažkas gūžtelti pečiais, kad prezidento patarėjas, atsakingas už šiuos dalykus, taip šneka, tai ar ne be reikalo mes čia kišame pinigus ir aukojame. Reikia visada įvertinti viešojo kalbėjimo galimas pasekmes“, – svarstė liberalas.

Tuo metu V.P.Andriukaitis su tokiomis A.Januškos mintimis esą sutiktų tik iš dalies.

„Jeigu imsime apžvelgti visą spaudą Vokietijoje, Ispanijoje, JAV, o manau, kad A.Januška taip pat skaito tą spaudą, tai galima pamatyti, kad nagrinėjami patys įvairiausi scenarijai. <...> Šiaip, manau, kad Lietuvoje apskritai reikėtų sutarti, kad konstituciškai yra tik prezidentas. Prezidento patarėjai yra prezidento patarėjai – jie išeina į eterį, ir tada iškyla klausimas, ar reikėtų taip dažnai prezidento patarėjus išvesti į jį, nes tada prezidentas mažiau pasirodo ir to išvengia.

Bet būtų labai blogai, jeigu taip galvoja ir pats prezidentas“, – svarstė socialdemokratas.

Tiesa, V.P.Andriukaitis pasigenda aiškaus plano ir iš pačių Vakarų, nes iki šiol girdimas tik toks naratyvas, kad Ukraina bus remiama tiek, kiek jai to reikės, tačiau negirdima aiškaus teiginio, kad Vakarai kartu su Ukraina siekia aiškios pergalės.

„Tiek, kiek reikės, gali suponuoti labai ilgus karinius veiksmus, o visiems reikia, kad konfliktas kuo greičiau pasibaigtų. Vadinasi, šiuo atveju reikia kompleksinių strateginių veiksmų, kuriais būtų labai aiškiai dėliojamas veiksmų planas“, – nurodė buvęs eurokomisaras.

Pasak jo, taip pat labai svarbu kalbėti ir apie tai, kas po karo bus su pačia Rusija, nes akivaizdu, kad jai reikės taip vadinamos „deputinizacijos“.

„Jeigu mes nepasieksime didelės dalies Rusijos visuomenės kartu, klausimas bus labai sudėtingas. Štai, kur reikia kalbėti – mes turime pralaužti šitą blokadą“, – įsitikinęs V.P.Andriukaitis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas savo ruožtu taip pat pasigenda aiškios Vakarų valstybių koncepcijos Ukrainos pergalės klausimu. Anot jo, jei Vakarai būtų reagavę ryžtingiau pačioje karo pradžioje, karas galimai jau būtų pasibaigęs.

„Visiškai sutinku, kad, arba nėra aiškios koncepcijos Vakarų aljansuose, arba ji yra neišsakoma. Kaip čia gyvenantis žmogus, aš nematau, ko siekia Vakarai – man atrodo, kad tikrai nėra tos aiškios koncepcijos. Žiūrėkite, su ginkluotės tiekimu: dabar jau duosime, o prisiminkime, kai pačioje karo pradžioje Vokietija Suomijai pasakė: mes draudžiame tiekti vokiečių gamybos ginklus, kurių savininkai dabar yra suomiai, į Ukrainą.

Tai buvo visiškas pasimetimas ir nesupratimas, ką daryti. Dabar prasidėjo ginklų tiekimas, tai ta koncepcija nėra aiški“, – svarstė parlamentaras.

„Dar vienas dalykas – kaip įsivaizduojama karo baigtis, kuris jau galėjo būti pabaigtas su ryžtingesne Vakarų reakcija, ir dar vienas dalykas – ką toliau darysime su Rusija. Kai Rusija pralaimės, turime suprasti, kad ir Baltarusijoje įvyks kažkokie pasikeitimai, ir jie bus labai ryškūs.

Lukašenka, praradęs Putino petį ir finansavimą, kris. Klausimas, kas tada atsitiks Baltarusijoje, o tai yra už 30 kilometrų nuo mūsų sostinės esanti šalis“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.

Visą pokalbį su V.P.Andriukaičiu bei E.Gentvilu žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.