Jų teigimu, didžiausia I.Vėgėlės silpnybė – gebėjimas komunikuoti tik vienu klausimu.
Anot ekspertų, žmones suburti gebančio lyderio savybių, kokias turi I.Vėgėlė, tik kardinaliai priešinga linija, turi ir žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas, kurio sprendimas kandidatuoti prezidento rinkimuose įneštų nemažai intrigos.
Vienos temos kandidatas
Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas G.Nausėda, rodo portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Jos duomenimis, gruodžio mėnesį už G.Nausėdą būtų balsavę 17,7 proc. apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 17,4 proc.
Artimiausiais jo varžovais galėtų būti advokatas I.Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė. I.Vėgėlę lapkritį ir gruodį rinkosi toks pat respondentų skaičius – 10,4 proc., už I.Šimonytę gruodį ketino balsuoti 10,3 proc. apklausos dalyvių, lapkritį – 11,7 proc.
Politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad I.Vėgėlė, vis dar konkrečiai neatsakantis, ar dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, greičiausiai nuspręs išbandyti savo jėgas, matydamas, kokį nemažą palaikymo bagažą jam jau pavyko susikrauti.
„Atkreipčiau dėmesį, kad jis yra teisės profesorius, intelektualas, bet jis sugeba šnekėti taip, jog patiktų visokiai – margai ir nelabai išsilavinusiai – publikai. Čia yra fenomenas. Sakyčiau, tai yra politiko duomenys, kuriuos jau duoda Dievas arba genai.
Turint galvoje, kad jis tuos duomenis turi, kaip teisininkas profesionalas sugeba šnekėti taip, kad suprastų ir paprasta publika, čia yra tikrai daug. Jeigu jis pajus tą savo savybę, tą Dievo dovaną, jis tikrai turėtų dalyvauti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo V.Dumbliauskas.
Tiesa, politologas Saulius Spurga pastebi, kad I.Vėgėlė daug kam vis dar yra tarsi mįslė – išpopuliarėjo savo kritika pandemijos valdymo priemonėms ir toliau joja ant to paties arkliuko, todėl neaišku, kaip jis atrodytų, kai jam reikėtų pasisakyti kitomis temomis.
Be to, sunkumų jam gali iškilti ir per likusį ne tokį jau ir ilgą laiko tarpą iki rinkimų ieškant komandos, kuri parengtų rinkiminę programą, taip pat rėmėjų ir finansų.
„O ar jis dalyvaus rinkimuose, matyt, priklauso nuo to, kaip jis pats mato save, savo ateitį, nes, tikėtina, rinkimai pareikalaus daug jėgų – ir moralinių, ir finansinių. Tai nėra lengvas uždavinys. Pasipils ir kritika“, – akcentavo jis.
V.Dumbliauskas svarstė, kad kol kas, dalyvaudamas įvairiose televizijos laidose, I.Vėgėlė išsibando savo jėgas, auginasi populiarumą, matomumą.
„Jam svarbu būti dėmesio centre. Svarbu būti matomu. Kaip ir kiekvienam žmogui, malonu būti dėmesio centre. Šiuo atveju, manyčiau, jis rado atramos tašką. Teisingai Saulius paminėjo, kad jis praktiškai kol kas kalba tik vienu klausimu, bet juo jis turi daug gerbėjų.
Mano galva, jis yra pajutęs bangą, rado bendraminčių, kurių yra nemažai“, – sakė ekspertas.
Turi laisvę, kurios nebeturėtų G.Nausėda
Padėti, pasak politologo, advokatui gali jo naujumas, laisvė aštriai kritikuoti, pačiam nebūnant politinės dėlionės dalimi. Tai yra laisvė, kurios nebeturės ir pats G.Nausėda.
„I.Vėgėlė aštriau sako apie tai, kas patinka G.Nausėdos rinkėjams, o G.Nausėda labai aštriai pasisakyti negali, vis dėlto postas jį įpareigoja“, – tvirtino V.Dumbliauskas.
„Laisvė kritikuoti – čia, mano galva, yra jo stiprioji pusė“, – advokato privalumus išskyrė jis.
Dėl to, kaip pastebėjo pašnekovai, I.Vėgėlės šansai patekti į antrąjį rinkimų turą, jei jis nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, yra nemaži, nors laimėti jų jis esą negalėtų.
„Jis, aišku, nelaimės. Ko gero, realiai žiūrint, jis turi nedaug šansų, bet, jeigu jis save ateityje mato kaip politiką, kaip politinės partijos lyderį ar planuoja dalyvauti dar kituose rinkimuose, tuomet toks dalyvavimas turi prasmę“, – pastebėjo S.Spurga.
„Sutinku, vargu, ar jis laimėtų, bet jis įneštų didelę intrigą. Ją matau ten, ar jis pateks į antrą turą, ar nepateks, nes jis su I.Šimonyte rungsis dėl teisės patekti į antrą turą (jeigu I.Šimonytė dalyvaus) ir ten būtų jau kiti klausimai.
Bet pirmame ture būtų didelė intriga ir įdomumas matyti, kaip vyks kova dėl antros vietos“, – pritarė V.Dumbliauskas.
Nors I.Vėgėlė, jei antrame ture susitiktų su G.Nausėda, nugriebtų ir dalį jo balsų, tokiu atveju konservatoriai ir liberalai galėtų susivienyti ir savo rinkėjus paraginti geriau palaikyti dabartinį šalies vadovą.
Intrigos įneštų ir A.Tapinas?
Ekspertai svarstė, kas galėtų būti juodasis arkliukas, įnešiantis dar daugiau intrigos į būsimus prezidento rinkimus. Jie išskyrė A.Tapino pavardę.
„Jis turi tam tikrų savybių, ypatybių, kurias turi ir I.Vėgėlė. Tai yra politikoje nedalyvavęs žmogus, kuris gali aštriai kritikuoti. Tarp kitko, tai yra antipodas, t.y. jis yra visiškai priešingų pažiūrų, nei I.Vėgėlė. Tai būtų įdomi simetrija“, – įsitikinęs S.Spurga.
Tiesa, jis teigė nemanantis, kad A.Tapinas iš tiesų nuspręstų žengti į politiką, nes jis ir taip apsikrovęs įvairiausiomis veiklomis. Tam pritarė ir V.Dumbliauskas.
„Manau, kad jam būti užrakintam tame auksiniame narvelyje, kai tave saugo, berods, šeši žmonės kiaurą parą, (nepatiktų). Žmogus praranda asmeninio gyvenimo laisvę“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Be kita ko, anot jo, A.Tapinas turėtų nemažai konkurentų, viena jų taptų ir premjerė I.Šimonytė, jei nuspręstų dalyvauti rinkimuose, o tokia konkurencija esą neišeitų į naudą nei vienam.
„Mes nežinome, kaip pats A.Tapinas galvoja, bet, panašu, kad jis neturėtų dalyvauti“, – komentavo V.Dumbliauskas.
Daugiau netikėtų kandidatų, galinčių rimtai pasivaržyti dėl antrojo turo, ekspertas tikino neįžvelgiantis.
„Aš kol kas nematau, bet tas arkliukas gali iššokti visai netyčia, kaip, sakykime, Mykolas Majauskas atsirado Vilniaus mero rinkimuose“, – apibendrino jis.
