„Nuo šio įvykio yra viena Lietuva“,– antradienį kalbėdama Seime Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti skirtos parodos atidaryme akcentavo parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau, anot jos, suprasti, suvokti, įsisąmoninti 1923 metų sausio 15-ąją Klaipėdoje – ne taip jau paprasta. „Nes, kaip žinome, tai nebuvo tik kelių dienų sukilimas, gerai suplanuota karinė operacija ar tiesiog pavykusi diplomatinė kampanija. Nes Sausio 15-osios įvykiai ir prasidėjo toli gražu ne 1923 ir net ne 1922 metais. O geografija neapsiribojo tik Didžiąja arba Mažąja Lietuva. Bet nuvilnijo per Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitas Europos valstybes iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Juos lėmė Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai. Vietos valdžia ir aktyvistai. Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, savanoriai ir patriotiškai nusiteikę civiliai“,– sakė parlamento vadovė.
Taigi į Klaipėdos įvykius, jos nuomone, reikėtų žiūrėti per daugiabriaunę perspektyvą, kurią per fotografijas, dokumentus, spaudos pranešimus, istorines asmenybes mums leidžia pažinti ši paroda.
Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma paroda „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“, skirta Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti. Paroda eksponuojama sausio 17–20 dienomis Seimo nario Arvydo Pociaus iniciatyva.
Renginyje sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, istorinį pranešimą skaitys Seimo narys, istorikas prof. Valdas Rakutis. Renginio muzikinėje dalyje pasirodys senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir pasibaigę 1923 m. Klaipėdos krašto prisijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius, didelė jų dalis skirta istorinėms asmenybėms.
Parodoje panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir privačių rinkinių.
Parodos rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais. Parlamentas tokį sprendimą priėmė, atsižvelgęs į tai, kad po 1923 m. sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione.
