Savivaldos rinkimai artėja, o apklausos rodo, kad lenktynėse dėl Vilniaus meto posto pirmauja eksmeras A.Zuokas, ekskonservatorius M.Majauskas ir konservatorius vicemeras V.Benkunskas.
Kad buvęs meras turi daugiausia galimybių patekti į antrąjį turą, sutaria daugelis politologų. Tik kuris jam mes pirštinę – V.Benkunskas ar iš partijos neseniai išdrėbtas M.Majauskas?
Buvę pastarojo bendražygiai prašosi net Specialiųjų tyrimų tarnybos pagalbos, kad ji sustabdytų kandidatui paramą, plūstančią iš kavinių ir visokių užeigų savininkų. Mat buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas stojo prieš Vyriausybę ir sugebėjo prastumti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms visiems 2023 metams.
Šiaip ar kitaip, M.Majauskas tapo pavojingas V.Benkunskui.
Negi konservatorių viršūnės suklydo?
Neskubėkime – tai gali būti tiesiog dūmų uždanga. Galbūt už jos konservatoriai dėlioja savo šachmatų partiją remdamiesi savo patriarchu V.Landsbergiu? Ar negalėjo šis politikos didmeistris specialiai organizuoti M.Majausko pažeminimo iki pėstininko cirko, kad jis taptų visų mylima auka?
Juk net pradedantiems politinių šachmatų mėgėjams aišku, kad būsimuoju meru be cirkų prisistatantis V.Benkunskas geriausiu atveju tėra rikis.
Valdovės sostinėje konservatoriai neturi, bet gali ją įgyti, jei pėstininkas pasieks paskutinę šachmatų lentos eilutę. Įsivaizduokime: kolegų pasmerktas M.Majauskas triumfuoja, tampa meru ir... sugrįžta į Tėvynės sąjungos glėbį.
Paaukoti M.Majausko reputaciją, o paskui, kadangi tauta skriaudžiamus myli, po triumfo atleisti – tai būtų puikus dešiniųjų ėjimas žirgu. Juolab kad pavyzdžių būta: tarkime, M.Adomėnas, pamaištavęs prieš patriarchą, pasėdėjo ant nusiraminimo kėdutės ir dabar yra partijos lyderio dešinioji ranka Užsienio reikalų ministerijoje.
Kas gali paneigti, kad ir mero rinkimų atveju nežaidžiama tokia šachmatų partija?
