Visgi žurnalistas turi vilties, kad naujasis šalies gynybos ministras ledus pralauš, nors kai kurie šio pasisakymai Rusijos atžvilgiu patiems vokiečiams spėjo sukelti nemažai abejonių.
Apie Vokietijos sprendimus Ukrainos karo kontekste R.Veseris kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Ko laukti iš naujojo gynybos ministro?
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorių ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.
R.Veseris vertino, kad toks pasirinkimas iš tiesų buvo netikėtas ir dėl tam tikrų šio politiko praeities veiksmų.
„Man atrodo, kad žodžiai „pragmatikas“, „sugebantis vadovauti“ labai gerai jį apibūdina. Buvo šiek tiek klausimų dėl to, kad jis yra būtent iš Žemutinės Saksonijos, o tai yra federalinė žemė, kur socialdemokratai ypatingai stipriai buvo susiję su Rusija.
Pats B.Pistorius anksčiau yra pasisakęs už daugiau diplomatijos su Rusija – tai buvo prieš kelerius metus, bet jau pernai gegužės mėnesį jis labai ryškiai sakė – žymiai ryškiau, nei kiti socialdemokratai – kad Ukraina karą turi laimėti“, – priminė vokiečių žurnalistas.
Pasak pašnekovo, tiek buvusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, tiek kancleris O.Scholzas iki šiol vengė formuluotės, kad Ukraina turi laimėti – jie greičiau tvirtino, jog Ukraina negali pralaimėti.
Paklaustas, kokią situaciją Vokietijoje prognozuoja toliau, kalbant apie ginklų tiekimą Ukrainai, R.Veseris pabrėžė, kad viltis dėl energingiau siunčiamos paramos visgi yra.
„Man atrodo, kad šiuo klausimu tai priklauso ne tik nuo gynybos ministro, nes tas sprendimas greičiau yra daromas kanclerio O.Scholzo. Bet, jeigu dabar gynybos ministerijai vadovaus žmogus, kuris tikrai domisi šia ministerija ir šia užduotimi, gal tokiais klausimais Vokietija veiks šiek tiek energingiau.
Nors reikia pabrėžti, kad pagrindinę liniją čia daro kancleris, gynybos ministras greičiau tai tik vykdo.
Tik iki šiol buvo problema, nes buvusi gynybos ministrė Ch.Lambrecht, matyt, net nesugebėjo arba nenorėjo išpildyti savo pareigos taip, kaip reikėtų tą daryti, turint tokią situaciją su karu Ukrainoje“, – kalbėjo vokiečių žurnalistas.
Paprašytas pasvarstyti, ar Vokietija šiandien Europoje užima lyderio vaidmenį, jis tikino, kad taip tikrai nemano.
„Manau, iki šiol buvo taip, kad Vokietija visada pradėdavo veikti tada, kai kitos šalys jau ėjo į priekį. Kancleris O.Scholzas tai pagrindžia tuo, kad Vakarai visada turi eiti bendrai, turi priimti bendrus sprendimus, ir labai svarbu, jog ne viena šalis šoktų į priekį.
Tai, aišku, yra racionalu ir prasminga, bet vienas dalykas yra priimti sprendimus kartu, o kitas klausimas yra ruošti tuos sprendimus ir rodyti, į kurią kryptį tie sprendimai galėtų eiti.
Kitas dalykas yra nieko neveikti ir sakyti, kad tai dar nėra bendras sprendimas, todėl mes nieko negalime daryti – manau, tokia laikysena yra mūsų kanclerio. Tarp kitko, tai yra ganėtinai smarkiai kritikuojama jo koalicijos partnerių, žaliųjų ir liberalų“, – dėmesį atkreipė R.Veseris.
Įvardijo dvi esmines priežastis
Pats O.Scholzas nevengia karo metu kalbėtis su pačiu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tačiau dienraščio „Frankfurter Akkgemeine Zeitung“ žurnalistas abejoja, ar tie pokalbiai turi įtakos šiandieninei kanclerio laikysenai.
„Nemanau, tikrai nemanau. Tie skambučiai greičiau turi tą prasmę, kad ne visiškai nutrūktų kontaktas, jeigu reikėtų kalbėti eskalacijos atveju. Bet, sprendžiant iš to, ką O.Scholzas kiekvieną kartą po pokalbių sako, nemanau, kad V.Putinas jam daro kokią nors įtaką“, – svarstė R.Veseris.
Paklaustas, kodėl šiandien Vokietija vis dėlto delsia tiekti taip reikalingą ginkluotę Ukrainai, pašnekovas išskyrė kelias priežastis – politinę ir praktinę.
„Tai yra klausimas, užduodamas ir daugelio žmonių Vokietijoje, ir tai yra labai pagrįstas klausimas.
Man atrodo, kad čia iš dalies yra politinis sprendimas, atsargumas, bandymas nešokti į priekį. O.Scholzas vis rodo į tai, kad Amerika ir JAV prezidentas J.Bidenas labai atsargiai elgiasi ir priešo linijų Vakarai neturėtų peržengti.
Kitas dalykas, manau, yra pragmatinis ir praktinis, tai, ką sako ir gynybos ekspertai Vokietijoje: kad mūsų kariuomenė galėtų veikti kaip kariuomenė, nuolat turi vykti pratybos, tie dalykai turi būti, kad jie galėtų treniruotis, vykdyti savo užduotis NATO sąjungoje.
Jei per daug atiduotų, būtų pavojų, kad Vokietija nebesugebėtų vykdyti to, ką privalo ir Lietuvoje, kitose šalyse, kur irgi yra mūsų kareivių“, – svarstė vokiečių žurnalistas.
Visgi vidinis supratimas, kad Vokietijai reikia stipriai prisidėti saugojant rytinį NATO flangą, pasak R.Veserio, tikrai egzistuoja.
„Vokietija iš karto po to, kai lapkričio mėnesį įvyko incidentas Lenkijoje, kai raketa užmušė du žmones, pasiūlė „Patriot“ sistemas Lenkijai. Tai yra išraiška to, kad tas supratimas iš tikrųjų yra“, – pažymėjo jis.
Žurnalistas taip pat užsiminė apie tai, ar Berlyną jau spėjo pasiekti ir paveikti Lietuvoje vykstančios aršios diskusijos dėl Vokietijos brigados.
„Aš negirdėjau, kad iki šiol tai būtų paveikę nuotaikas Berlyne. Mažai kas tai pastebėjo, bent jau plačioji visuomenė dar visai nepastebėjo.
Kiek tai įtakos darys uždaruose ratuose arčiau sprendimų centro, aš negaliu pasakyti – nežinau“, – tvirtino R.Veseris.
