Anot tarnybos, neteisėto žmonių gabenimo per sieną atvejų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo net 13 kartų. VSAT duomenimis, pernai ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną pradėta 168, 2021 m. – 70 analogiškų, 2020 m. – 13.
Iš viso pernai pasieniečiai sulaikė 231 įtariamą asmenų gabentoją (2021 m. – 100, o 2020 m. – 14), fiksuota, kad neteisėtai gabenti 885 asmenys (2021 m. – 338, o 2020 m. – 29).
Kaip nurodo VSAT, 2022 m. daugiausiai ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną pasieniečiai pradėjo liepą (32), rugpjūtį (35) ir rugsėjį (26).
VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis Eltai sakė, kad didžioji dalis asmenų, kurių atžvilgiu pradėti tyrimai dėl neteisėto asmenų gabenimo per sieną yra ne Lietuvos piliečiai. Dalis šių žmonių, anot pašnekovo, tokių veiksmų imasi, nes nori padėti savo giminaičiams ar pažįstamiems, o kitiems už tai yra mokama.
„Didžioji dalis šių asmenų yra susiję giminystės ryšiais su tais, kurie bandydavo neteisėtai kirsti sieną, dalis jų turi leidimus gyventi Vokietijoje, kitose Vakarų Europos šalyse. (...) Kita dalis asmenų, kurie neteisėtai gabena migrantus, yra suviliojami taip daryti piniginiu atlygiu.
Taigi, „pavežėjimo“ funkcija atliekama už pinigus, šie žmonės, žinoma, supranta, ką daro, nes juk atvažiavimas naktį į Varėnos rajone, prie Čepkelių raisto, pasiimti žmones nėra tiesiog pavežėjimas“, – pasakojo G. Mišutis.
Paprastai neteisėtai per sieną migrantus gabenantys asmenys bando apgaudinėti pasieniečius, teikdami, kad atvyksta „pasigrožėti gamta“ arba „pasiimti klientus, kuriuos reikia pavežti“.
Pasak G. Mišučio, dažniausiai neteisėtai migrantus per sieną gabena automobiliais, mikroautobusais.
Dalis „savanorių“ slepia informaciją nuo pareigūnų
Anot pasieniečių, pernai išaugusį neteisėtų migrantų gabenimo per sieną skaičių lėmė dvi priežastys.
„Pirmoji – praėjusią vasarą didžiajai daugumai užsieniečių, iš Baltarusijos neteisėtai patekusių dar iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. pasieniečių pradėtos taikyti apgręžimo politikos, baigėsi 12 mėnesių teisės laisvai judėti ribojimo terminas. Nuo tol jie įgijo teisę ribotam laikui išeiti iš Užsieniečių registracijos centrų, kur buvo apgyvendinti, ir galėjo būti tik Lietuvos teritorijoje“, – tvirtina VSAT.
Pasak pasieniečių, tokie migrantai masiškai ėmė sprukti iš Lietuvos, nors prieš tai deklaravo norintys gauti prieglobstį ir likti šalyje. Pavyzdžiui, vien pernai rugpjūtį taip iš Lietuvos pabėgo net 545 migrantai.
„Antra pernai išaugusio ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną skaičiaus priežastis – tebesitęsę intensyvūs neteisėtų migrantų bandymai brautis iš Baltarusijos ir siekis vos įžengus į Lietuvą būti gabenamiems į Vakarų Europą“, – dėstė VSAT.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad neteisėtų migrantų kelyje iš kilmės šalių per Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą į Vakarų Europos valstybes atsirado viena anksčiau nefigūravusi tendencija – tai savanoriais pasivadinę asmenys, kurie slepia neteisėtus migrantus, nesidalija informacija su pareigūnais.
„Tai – savanoriais pasivadinę, savanorystės idėją galimai kompromituojantys ir neretai piktybiškai informaciją nuo pareigūnų apie nelegaliai į Lietuvą susiruošusius patekti ar patekusius atėjūnus slėpę asmenys. Jie įsivaizduoja vykdantys ypatingą neteisėtų migrantų „gelbėjimo“ misiją bei yra prisiskyrę jų „globos“ funkciją. Be to, šie vadinamieji savanoriai naudoja panašią į Baltarusijos propagandininkų retoriką apie Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus“, – dėsto VSAT.
2022 m. sausio 1 d. Užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje buvo apgyvendinti 3403 neteisėti migrantai. Po metų, t. y. 2023-iųjų sausio 1 d., jų centruose buvo 205.
