Arūnas Karaliūnas. Atvykėlių politikų klajonės po Kauną: kas įsileis į namus?

Kokie rūpesčiai užgulė politikus, sumaniusius dalyvauti rinkimuose ir siekiančius įsitaisyti Kauno mero kabinete, kuriame dvi kadencijas iš eilės šeimininkavo V.Matijošaitis, – rinkimų kampanijos finansavimo sunkumai, patikimų komandos narių paieška, o gal rinkėjams patrauklių idėjų stygius?

 Kai kuriems politikams prieš rinkimus teko ieškoti, kur Kaune deklaruoti gyvenamąją vietą. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Kai kuriems politikams prieš rinkimus teko ieškoti, kur Kaune deklaruoti gyvenamąją vietą. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 22, 2023, 7:00 AM

Nieko panašaus, iš pradžių jiems reikia išspręsti nedidelį formalumą – tapti Kauno gyventoju, nes tik tuomet galima taikytis į miesto mero postą. Tai reikėjo padaryti iki sausio 4-osios. 

Su tokia problema susidūrė konservatorius V.Juozapaitis – jis tik praėjusių metų gruodį gyvenamąją vietą deklaravo Kaune, partietės bute. Niekam ne paslaptis, kad iš Radviliškio kilęs solistas daugelį metų gyvena Vilniuje.

Apie tai sužinoję konkurentai kikeno, žurnalistų kamantinėjamas V.Juozapaitis pyko, o jokių išankstinių nuostatų neturintys kauniečiai kreipė galvą ir stebėjosi, kur iš miesto pradingo ambicingi žmonės. 

Tačiau V.Juozapaitis – ne vienintelis kandidatas į Kauno mero postą, kuriam teko ieškoti prieglobsčio mieste. Panašių rūpesčių turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas A.Veryga, kurio šeima jau daugelį metų gyvena Jonavos rajone, ties riba su Kauno rajonu.

Politikas gyvenamąją vietą deklaravo bičiulių namuose, mat Kaune neturi jokio nekilnojamojo turto. 

A.Veryga tiksliai neprisiminė, kada tai padarė, tačiau šiek tiek anksčiau – prieš kelis mėnesius. Jis pirmasis dar praėjusių metų liepą paskelbė apie planus siekti Kauno mero posto.

Valstiečių kandidatas sąžiningai prisipažino, kad bičiulių būste tikrai negyvena, tačiau Kaune praleidžia daug laiko ir su šiuo miestu labai glaudžiai susijęs nuo 1994 metų, todėl tikrai jame nepaklystų. 

Darbo partijos kandidatas teisininkas M.Velička turbūt tinkamai ir laiku atliko visus formalumus, tačiau susidaro įspūdis, kad jis dar nėra visiškai apsisprendęs, kuriame šalies mieste galėtų pritaikyti savo žinais bei sugebėjimus. 

M.Velička yra dirbęs Šiaulių savivaldybės administracijoje, o prieš ketverius metus dalyvavo šio miesto mero rinkimuose ir juose visai neblogai pasirodė. 

Po tokios treniruotės „darbietis“ įgavo pasitikėjimo savo jėgomis ir nusprendė pulti į kovą didesniame mieste – gimtajame Kaune. 

O štai vienas Kauno tarybos simbolių, buvęs miesto vicemeras, partijos „Jaunoji Lietuva“ vadovas S.Buškevičius pasuko priešinga kryptimi – sumanė dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose. 

Galbūt jaunalietuvių vadas pamanė, kad Kaune visi populiarumo rezervai jau išnaudoti ir patraukė į naujus medžioklės plotus. Drąsus užmojis, mat žvelgiant į kandidatų sąrašą sostinėje, lengva nebus. 

Apmaudu, kad užuot bandę papirkti kauniečius išskirtiniais sumanymais, kvietę juos į susitikimus ar bent jau pažėrę pažadų, kai kurie kandidatai naršo telefono numerių sąraše ir bando tapti Kaune gyvenančių bičiulių įnamiais. 

Tiesiog neįtikėtina, kad net didžiosioms partijoms kyla sunkumų Kaune rasti bendražygių, norinčių ir galinčių dalyvauti mero rinkimuose. 

Politikams tenka ieškoti savanorių kituose miestuose ir fiktyviai paversti juos kauniečiais. Artėjant šiemet vyksiantiems rinkimams tai ypač buvo aiškiai juntama – daugumos partijų vadovai gyrėsi puikių kandidatų gausa, tačiau trypčiojo iki paskutinės akimirkos ir vis nesiryžo pasiųsti žinios rinkėjams. 

Galima spėti, kad susidarius tokiai situacijai, Seime atsiras įstatymo projektas, kuris panaikins paskutinius apribojimus žmonėms, siekiantiems dalyvauti mero rinkimuose. Dabar numatyta, kad gyvenamoji vieta toje savivaldybėje turi būti deklaruota likus ne mažiau kaip 65 dienoms iki rinkimų. 

Reikėtų elgtis priešingai ir nustatyti bent metų laikotarpį, kad neliktų atsitiktinių kandidatų, vykdančių partijos vadovybės nurodymus ir neturinčių jokių sąsajų su konkrečiu miestu. 

Jeigu apribojimų neliks, po ketverių metų kandidatais į Kauno mero postą gali tapti net milijardierius E.Muskas arba buvęs britų premjeras B.Johnsonas. Didelė tikimybė, kad jie gal net nugalėtų, nors turbūt visiškai nėra nieko girdėję apie Kauną. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.