Ukrainoje šiuo metu gyvenantis politologas Alvydas Medalinskas įsitikinęs, kad vienu metu į viešumą išlindę valdžios piktnaudžiavimo atvejai nėra atsitiktinumas.
Nuslėpti nebeįmanoma
Praėjusią savaitę Ukrainos gynybos ministerija buvo priversta aiškintis dėl maisto kariams pirkimo, žurnalistams pastebėjus, kad maistas galėjo būti perkamas išpūstomis kainomis.
Ukrainos Infrastruktūros ministerija šeštadienį pranešė, kad teisėsaugininkai dėl biudžeto lėšų grobstymo sulaikė bendruomenių ir teritorijų plėtros ministro pareigas ėjusį Vasylį Lozynskį – jis sulaikytas paėmęs 400 tūkst. JAV dolerių (369 tūkst. eurų) kyšį, kad „palengvintų“ generatorių pirkimą išpūstomis kainomis.
Buvęs Ukrainos valstybinės bendrovės „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Andrijus Kobolevas įtariamas pasisavinęs daugiau kaip 229 mln. grivinų (apie 5,7 mln. eurų).
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka įteikė atsistatydinimo raštą, tuo pačiu atsistatydins Sumų, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių vadovai. Buvo pranešta, kad K.Tymošenka asmeniniais tikslais naudojo automobilį, skirtą evakuoti civilius iš karo zonų ir vykdyti humanitarines misijas.
Vis dėlto, A.Medalinskas pastebi, kad panašių skandalų ar aukštų pareigūnų atsistatydinimų praėjusią savaitę buvo gerokai daugiau.
„Dėl to fakto, kad skandalai pasipylė vienas po kito, susidaro įspūdis, jog dalis informacijos apie tuos dalykus buvo žinoma šiek tiek anksčiau.
Tiesiog pirma Ukrainai reikėjo pasiekti tam tikrus dalykus: atsilaikyti prieš Rusijos armijos puolimą Bachmute, Soledare, reikėjo moralinio Ukrainos žmonių palaikymo, Vakarų valstybių technikos, tad galbūt ta informacija buvo prilaikoma.
Tačiau gali būti, kad Vakarų partneriai irgi turėjo informacijos apie tai ir paragino Ukrainą su tuo kažką daryti. Manyčiau, kad aukščiausios Ukrainos vadovybės reakcija buvo priverstinė – reikėjo kažką daryti“, – įvertino A.Medalinskas.
„Matėme, kad ši informacija iššoko praktiškai prieš Ramštaino susitikimą – jau jos Ukraina nesuvaldė. Bet Vakarai jau pažengę tose diskusijose ir suvokime, kad Ukrainos fronte situacija yra rimta, kad jie nebegali delsti ar sakyti, kad pirma įveikite korupciją, o paskui duosime jums tankus“, – pridūrė jis.
A.Medalinskas svarstė, kad galimai pati Ukrainos valdžia suvokė, kad tos informacijos ilgiau laikyti nebegali.
„Kalbame apie valdžios piktnaudžiavimą, korupciją: tris kartus didesnius kariuomenės užpirkimus, infrastruktūros viceministras 400 tūkst. JAV dolerių kyšį paėmė ir panašūs atvejai.
Vienas po kito iššoko korupcijos atvejai regionuose, pavyzdžiui, vicemeras pagaunamas su pakankamai dideliu kyšiu.
Kiti į viešumą išlindę dalykai nėra piktnaudžiavimas, bet labai neskaniai atrodo žmonių akyse. Pavyzdžiui, generalinio prokuroro pavaduotojas išvyko atostogauti ir paskui socialiniuose tinkluose rodė tuos poilsio vaizdus, kai čia vyksta įnirtingi mūšiai. Pasienio tarnybos pareigūnė pozavo Paryžiuje, glamūriniame kontekste.
Reikia prisiminti ir labai skandalingą, tiesiog baisų faktą – Deniso Kirejevo nužudymą, kai Ukrainos žvalgybos vadovas pripažino, kad žino, kas jį nužudė, kad tai padarė Ukrainos slaptos tarnybos. Nužudė žmogų, kuris įspėjo Ukrainą apie galimą Rusijos puolimą vasario 24 dieną, kuris dirbo su žvalgyba – vidury dienos suėmė žmogų ir jį nužudė.
Tai labai skandalinga, o tokių faktų daug“, – kalbėjo politologas.
Gautas signalas
A.Medalinskas pastebėjo, kad tokios ir panašios į viešumą vis išlendančios istorijos sukelia itin neigiamas ukrainiečių emocijas.
„Buvo žmonių pasirengimas kovoti, atsilaikyti, ir štai tokia informacija… Bet, matyt, tos informacijos buvo tiek daug, kad nebebuvo galima jos stabdyti, suvokiant, kad suduodamas moralinis smūgis ir Ukrainos žmonėms, ir kalbant apie išorės partnerius.
Dėl šios priežasties prezidentas turėjo reaguoti ir prasidėjo šis masinis kadrų atleidimas, keitimas įvairiuose lygiuose – ir vyriausybėje, ir prezidentūroje, ir regionuose.
Šia prasme Ukraina turi kovoti dviem frontais – suvaldyti valdžios piktnaudžiavimo procesą ir kovoti su Rusija“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Tiesa, dar prieš karą V.Zelenskis sulaukdavo kritikos, kad nepakankamai aktyviai imasi spręsti korupcijos Ukrainoje problemų.
„Praktiškai visuose atstatydinimuose, išskyrus regionus, kalba eina ne apie pirmą asmenį, bet apie antrą. Jeigu ministerija, tai atleidžiamas viceministras, prokuratūroje – prokuroro pavaduotojas.
Jeigu pakeli atsakomybę aukščiau, tai koks prezidento santykis tampa su visu tuo? Žiūrėsime, kaip išsivystys prezidento patarėjo pasitraukimas. Jis sako, kad pasitraukė savo noru, bet jis kuravo vadinamąsias didžiąsias statybas, kelių statybą dar iki vasario 24 dienos, o ten buvo kalbų, ar viskas vyko skaidriai.
Tuo metu buvo klausimų, bet prasidėjo karas, ir štai kokį dešimt mėnesių tokių klausimų buvo nedaug.
Tenka bendrauti su įvairių regionų prokurorais, tai dažniausi įvardyti nusikaltimai buvo tai, kad kažkas pervežinėjo per sieną norinčius pabėgti nuo mobilizacijos, kartais humanitarinė pagalba ne taip ėjo, bet tokių korupcijos skandalų nebuvo.
O dabar prokuratūros regionuose viena po kitos pradeda aiškintis nusikaltimus su valdininkais. Akivaizdu, kad yra tam tikras signalas žiūrėti šitą situaciją, ją suvaldyti. O iš kur atėjo tas signalas, negaliu pasakyti. Kol kas nematau tos informacijos – ar tai Vakarai, ar tiesiog Ukraina susisgrizbo?“ – svarstė politologas.
A.Medalinskas sutiko, kad staigus Ukrainos užmojis spręsti korupcijos problemas gali būti susijęs su noru tapti Europos Sąjungos (ES), NATO nare.
„Matau, kad vis labiau judama ta linkme, net ir H.Kissingeris apie tai pasisakė. Kalbant apie korupciją, ypač kariuomenėje, akivaizdu, kad skaidrumas, tiekiant karinę techniką NATO Aljansui, yra ne mažiau svarbu nei ES svarbu galimi Ukrainos atstatymo planai, apie kuriuos taip pat vyksta daug diskusijų.
Dešimt mėnesių atrodė, kad Ukraina yra šalis, kuri gyvena praktiškai be korupcijos. O Vakarai turės problemų įgyvendindama atstatymo planus, jeigu bus problemų su korupcija“, – pabrėžė jis.
Ukraina taip pat rengiasi atleisti kuro ir energetikos, sporto, strateginių pramonės šakų ministrus, norėtų pakeisti švietimo ir veteranų reikalų ministrus.
Anot A.Medalinsko, apie šių ministrų pakeitimą buvo kalbama dar metų pradžioje, prieš tai, kai į viešumą išlindo visi skandalai. Tiesa, politologo teigimu, kiekvienu atleidimo atveju turėsime skirtingas argumentacijas, kodėl vienas ar kitas ministras yra atleidžiamas ar keičiamas.
