Vakarų ekspertai mano, kad prie provokacijos Švedijoje rankas prikišti galėjo Rusijos tarnybos, kurioms Aljanso stiprėjimas yra nenaudingas. Tiesa, patys švedai kol kas tokių sąsajų esą neįžvelgia.
Savo ruožtu Suomija pradėjo svarstyti galimybę prie NATO jungtis individualiai, nelaukiant, kol Švedija išspręs savo nesutarimus su Turkija, tačiau tokį scenarijų ekspertai vertina neigiamai ir vadina tai „nedideliu politiniu žemės drebėjimu“.
Provokacija dar labiau maišo kortas
Turkija antradienį pranešė neribotam laikui atidedanti naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO. Turkijos diplomatinis šaltinis vietos žiniasklaidai nurodė, kad trišalis susitikimas perkeltas iš vasario mėnesio į „vėlesnę datą“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės kaimynių sprendimo nutraukti karinio neprisijungimo tradiciją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Tiesa, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pažadėjo, kad jo parlamentas abi paraiškas patvirtins vasario mėnesį.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Turkijos valdžia reikalauja atyvesnių Stokholmo ir Helsinkio žingsnių kovoje su terorizmu.
Ankstesniuose trišalių NATO derybų etapuose dalyvavo užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, kurie daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam Turkijos reikalavimų sąrašui, įskaitant dešimčių, daugiausia kurdų kilmės, įtariamųjų išsiuntimą.
Turkija priėmė sprendimą kuriam laikui atšaukti tolesnes derybas po to, kai prie jos ambasados Stokholme buvo surengta provokacija – prieš islamą nusiteikęs kraštutinių dešiniųjų atstovas Rasmusas Paludanas sudegino Koraną. Švedijos policija, nepaisydama griežtų Turkijos prieštaravimų, leido surengti šį protestą.
Vakarų ekspertai įsitikinę, kad už šio incidento kyšo Rusijos, siekiančios sužlugdyti Švedijos integracijos į NATO planus, ausys.
Manoma, kad Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano komentarai, kad švedai neturėtų tikėtis turkų paramos jiems siekiant įstoti į NATO, ir susitikimo atidėjimas mažina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie bloko prieš gegužės mėnesį vyksiančius Turkijos parlamento ir prezidento rinkimus.
Šie rinkimai – dar vienas dirgiklis. R.T.Erdoganas prieš artėjančius prezidento rinkimus bando sustiprinti savo nacionalistinę rinkėjų bazę, todėl manoma, kad iki jų jis nesiryš ištarti „taip“ bent jau švedų narystei bloke.
Beje, į priekį judėjęs švedų ir turkų dialogas pablogėjo dar kiek anksčiau, kai prieš kelias savaites kurdų grupuotė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prezidentas R.T.Erdoganas pavaizduotas pakartas už kojų.
Kaip situaciją mato švedai?
Švedijoje šiuo metu su darbo vizitu esantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad švedų ir suomių narystės klausimas Aljanse gali būti išspręstas iškart po rinkimų Turkijoje, dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
„Švedai turi strateginę kantrybę. Jie supranta, kad iššūkis yra, bet mano, jog jis tikrai bus įveiktas. Visi supranta, kad dabar reikia luktelti iki rinkimų Turkijoje. Po jų dar bus laiko visą ratifikacijos procesą išspręsti“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, reikia labai aiškiai suvokti, kad švedų ir suomių narystė NATO – viso mūsų regiono saugumo reikalas. Tuo suinteresuotos ir didžiosios Aljanso narės, kurios, kaip pabrėžė politikas, darys viską, kad procesai Turkijoje pajudėtų.
„Kol kas nereikia jokių ekstraordinarių sprendimų, didelių įtampų. Laukiame politinio proceso pabaigos Turkijoje ir, matyt, tada reikalai jau spręsis iš esmės. Neabejoju, kad didžiųjų Aljanso šalių galimybės įtikinti Turkiją viską padaryti iki galo tikrai egzistuoja, ir pati Turkija supranta, jog šių šalių prisijungimas prie NATO tik sustiprins visą Aljansą“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Vis dar tikiu, kad galimybė integraciją pasiekti iki Vilniaus viršūnių susitikimo yra pakankama. Tai gali įvykti“, – patikino jis.
Pasak L.Kasčiūno, švedai kol kas neturi jokių įrodymų, kad prie provokacijos prie Turkijos ambasados nagus prikišti galėjo Rusijos tarnybos. Tačiau konservatorius perspėjo švedus, kad galimybė naudotis žodžio laisve – labai svarbi, tačiau šiuo metu įvairių incidentų tikimybė yra išaugusi.
„Sakyti, kad už to, kas įvyko, yra kažkoks ryškus Rusijos pėdsakas, būtų dar anksti“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.
Užkulisiuose kalbama, kad Ankara savo nepritarimą Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO naudoja kaip kozirį, mėgindama priversti JAV padaryti nuolaidų dėl naujų naikintuvų F-16 įsigijimo.
„Galiu pasakyti tiek, kad tai gali būti vienas iš Turkijos interesų“, – neslėpė L.Kasčiūnas.
„Nedidelis politinis žemės drebėjimas“
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala taip pat nelinkęs konstatuoti, kad incidentas prie Turkijos ambasados būtinai buvo susijęs su Rusija. Jis įsitikinęs, kad, nors Kremlius ir norėtų sustabdyti Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie NATO, visiems aišku, jog anksčiau ar vėliau tai įvyks.
„Galima turbūt tik svarstyti, kad Kremlius švedų ir suomių galimybę įstoti į Aljansą vertina labai neigiamai, ir tikrai norėtų tai sustabdyti.
Bet tuo pačiu jis supranta, kad šį procesą galima tik atidėti, nes, nepaisant įvairių duobių, gana rimtų problemų, manau, vis dar yra atsargus optimizmas, jog galiausiai Švedija ir Suomija į NATO įstos.
Klausimas tik kada ir kokiomis aplinkybėmis“, – portalui lrytas.lt aiškino L.Kojala.
Anot eksperto, iš Turkijos ir prieš NATO viršūnių susitikimą, vykusį Madride, daug kas nesitikėjo didelio proveržio Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse klausimu.
„Tikrai Madride daug ką nustebino ir nudžiugino memorandumas, kurį pasirašė Švedija, Suomija ir Turkija. Atrodė, kad tai, ko gero, neįvyks. Matyt, kažko panašaus tikimės ir Vilniuje. Iki pat NATO viršūnių susitikimo gali būti neaišku, klausimas gali išlikti pakibęs ore, bet, kad galiausiai proveržis įvyks susitikime, yra įmanoma“, – svarstė L.Kojala.
„Gali būti derybos iki pat paskutinės akimirkos“, – atkreipė dėmesį jis.
RESC vadovas taip pat mano, kad įtampos turėtų atslūgti po gegužę Turkijoje vyksiančių parlamento ir prezidento rinkimų, kurių rezultatus prognozuoti kol kas labai sunku.
„Svarbiausia, kad tie rinkimai įvyktų, jog jie įvyktų aiškiu rezultatu ir Turkijos lyderiai – ar nauji, ar perrinkti – galėtų į klausimą dėl NATO plėtros pasižiūrėti iš konstruktyvios pusės“, – akcentavo L.Kojala.
Tuo tarpu suomių garsiai išsakytus pasvarstymus apie galimybę prie Aljanso prisijungti anksčiau nei švedai ekspertas vadina „nedideliu politiniu žemės drebėjimu“.
„Iki šiol komunikacija buvo labai principinga ir konkreti. Jos esmė buvo ta, kad Suomija ir Švedija pateikė paraišką stoti kartu, apsisprendė kartu ir įstos kartu.
Jokių skirčių tarp šių valstybių negali būti. Suomijos užsienio reikalų ministro pareiškimas, kurį jis po kelių valandų pradėjo taisyti, tikslinti, buvo kažkas naujo, nedidelis politinis žemės drebėjimas, tarsi paliekantis galimybę stojimo procesui skilti į dvi dalis. Manau, kad to iš esmės nenori niekas – nei Helsinkis, nei NATO.
Esminis principas lieka tas pats, bet, akivaizdu, jog emocinis fonas yra gana sudėtingas, nes mes puikiai suprantame, kad dvi šalys – Suomija ir Švedija – šiandien yra tokioje keistoje padėtyje“, – apibendrino jis.
Primename, kad Helsinkis antradienį pirmą kartą užsiminė, jog dėl Stokholmo diplomatinių problemų su Ankara gali svarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos.
„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – sakė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
