„Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Ir šios pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintos teisės niekas negali atimti. Gėdinga, kad valdantieji šį klausimą – dėl galimybės streikuoti ir nepaprastosios padėties metu – nepagrįstai vilkina jau bemaž visus metus: pateiktos Darbo kodekso pataisos Seime nesvarstomos ir nepriimamos“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Pranešime žiniasklaidai europarlamentarė atkreipia dėmesį, kad dėl lig šiol galiojančių ydingų Darbo kodekso nuostatų į Europos Parlamento Peticijų komitetą kreipėsi Lietuvos profesinių sąjungų atstovai – jų įteiktame dokumente pabrėžiama, kad šalis pažeidė Konstituciją.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas primena, kad būtina Darbo kodekso pataisa Seime užregistruota dar pernai metų pradžioje, o balandį pataisai po pateikimo pritarė 59 Seimo nariai.
„Tačiau toliau taip ir nepasistūmėta – vis atidėliojama. Kad pataisa būtų ir toliau svarstoma Seime, būtina Vyriausybės išvada, bet parlamentas jos nėra gavęs. Aptariama Darbo kodekso nuostata akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, bet valdantieji konservatoriai ir liberalai nerodo politinės valios greitai išspręsti šį klausimą, priešingai: jį vilkina“, – teigia socialdemokratas.
Politikas pažymi, kad ribojant žmonių teisę streikuoti, darbdaviai įgyja nepateisinamą pranašumą darbuotojų atžvilgiu.
„Pavyzdžiui, nujausdami, kad nepaprastoji padėtis greitai nesibaigs, darbdaviai nė nesivargina derėtis su darbuotojais dėl jų keliamų reikalavimų. Kai tai trunka mėnesių mėnesius ar metų metus, tai jau teisės streikuoti laidotuvės“, – komentuoja J. Sabatauskas. Pasak jo, aplinkybės, dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis, gali būti pačios įvairiausios, nevienodai grėsmingos, o jų poveikis šalies vidiniam gyvenimui taip pat gali skirtis.
„Todėl ir siūlome atsisakyti Darbo kodekse įtvirtinto visiško draudimo streikuoti esant nepaprastajai situacijai. Vietoj jo siūlome įrašyti, kad streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose ir regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis, bet tik tuo atveju, kai streikai gali daryti tiesioginį poveikį šioms aplinkybėms“, – priduria J. Sabatauskas.
