Berlynas trečiadienį galiausiai priėmė sprendimą Ukrainai perduoti 14 tankų „Leopard-2“ ir leidžia sąjungininkėms taip pat perduoti vokiškų tankų iš savo arsenalų. Tiesa, iki tol šiuo klausimu vokiečiai patyrė nemenką tarptautinį spaudimą. Tuo metu JAV Ukrainai perduos 31 tanką „Abrams“.
Apie užtrukusias aršias diskusijas dėl tankų siuntimo Ukrainai ir šio sprendimo reikšmę karo eigai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius bei karybos ekspertas D.Antanaitis.
Reikšmingas sprendimas
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys, konservatorius A.Pocius teigė, kad Vakarų valstybių sprendimas Ukrainai tiekti tankus bus rimtas ukrainiečių kariuomenės pastiprinimas.
„Jeigu visa tai, kas pažadėta, pasieks Ukrainos teritoriją ir kariai bus parengti tuos tankus eksploatuoti, tai turės didžiulę reikšmę persilaužimui ir kontrpuolimui“, – „Lietuvos ryto“ televizijos“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo A.Pocius.
Buvęs kariuomenės vadas pastebėjo, kad JAV pažadėto 31 „Abrams“ tanko atgabenimas į Ukrainą užtruks pakankamai ilgą laiką, užtruks ir ukrainiečių karių – tankistų – parengimas eksploatuoti šią techniką.
„Tai visiškai skirtingos modifikacijos. Grubiai lyginant, jiems reikės persėsti iš „Moskvičių“ į „Mercedes“. Užims laiko įsisavinti šiuolaikinę, modernizuotą, kompiuterizuotą techniką, jei lyginsime ją su sovietinės gamybos modeliais, kurie naudojami Ukrainoje“, – pabrėžė parlamentaras.
A.Pocius neatmeta, kad vakarietiškus tankus įvesti į kovą gali užtrukti net kelis mėnesius ar pusmetį, priklausomai nuo to, kokios patirties kariai imsis juos eksploatuoti.
Tiesa, buvęs kariuomenės vadas pabrėžia, kad, jeigu gautus tankus ims eksploatuoti patyrę tankistai, atliks reikalingas pratybas, šaudymus, tada efektas bus, tačiau, jeigu įgulos nebus pilnai parengtos, šių tankų naudojimas mūšio lauke bus net nuostolingas.
Vertindamas, kodėl po ilgų debatų sprendimas dėl tankų siuntimo Ukrainai galiausiai buvo priimtas, A.Pocius pabrėžė JAV vaidmenį.
„JAV lyderystė šioje situacijoje yra tas svorio centras, jų buvo lemiami pasakymai, nežiūrint į kai kurių valstybių abejones – matyt, buvo politiškai ir diplomatiškai spustelėta“, – įvertino jis.
Mato Lenkijos žaidimą
Tuo metu Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas D.Antanaitis stebisi tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse matoma kritika Vokietijai dėl paramos Ukrainai.
„Daug ko nežinome. Karo pradžioje kalbėjome, kad reikia prieštankinių ginklų čia ir dabar, ir nieko negirdėjome apie Vokietiją, bet Vokietija buvo viena iš daugiausiai prieštankinių ginklų tiekusių šalių.
Paskui atsiranda „stebuklingas ginklas“ dronai „Bayraktar“, paskui „stebuklingas ginklas“ priešlėktuvinė ginkluotė ir panašiai.
Vokietija kalba mažai, bet ji yra viena iš didžiausių saugumo užtikrintojų Ukrainai. Tie patys „Gepardai“, priešlėktuvinės gynybos savaeigės patrankos – visa tai irgi Vokietija pati savarankiškai pateikė, dabar ši technika apsaugo kritinę infrastruktūrą“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Anot jo, viešumoje apie Vokietijos paramą Ukrainai girdime apie 70 proc. to, kas iš tiesų yra daroma ir kalbama aukščiausiame lygmenyje.
„Lenkai kaltina Vokietiją, kad „jūs neduodate“, tačiau patys lenkai nesikreipė į vokiečius, kad duotų. Labai keistas lenkų požiūris – patys muša, patys rėkia.
Galime suvesti lygiagretes, kada Vokietija pasiūlė dislokuoti „Patriot“ priešlėktuvinę oro gynybos sistemą Lenkijoje po to, kai rusų gamybos raketa nukrito Lenkijoje ir užmušė du lenkus. Lenkai pasakė ne, geriau siųskite į Ukrainą. Tačiau Vokietija nesprendžia, ar siųsti į Ukrainą – tai sprendžia JAV. (...)
O amerikiečiai pasakė, kad apskritai jų tankai per daug kuro „valgo“, todėl iš viso negausite. Tai tas pats, kas močiutė pasakytų savo anūkui „nepirk BMW, nes jis per daug kuro valgo, per daug brangi eksploatacija“, – JAV pareigūnų žodžius priminė D.Antanaitis.
„Paskutiniu metu buvo matomas Vokietijos spardymas – kyla klausimas, kodėl. Vokietija yra viena iš pagrindinių šalių, užtikrinančių Lietuvos saugumą, viena iš didžiausių investuotojų mūsų valstybėje. Mes net savo klaidas bandome pateisinti Vokietijos neveiksnumu“, – pastebėjo jis.
D.Antanaitis pripažįsta, kad Vokietija turi savo randų ir kompleksų – taip pat, kaip ir Lietuva.
„Tačiau žiūriu pragmatiškai, iš ekonominės pusės, kodėl apskritai puolama Vokietija, kodėl Vokietiją bandoma išstumti iš regiono?
Jei žiūrėsime į mūsų regioną, viena didžiausių likusių valstybių mūsų regione yra Lenkija. O Lenkija yra paėmusi milžinišką valstybės kreditą tam, kad įsigytų ginkluotės iš Korėjos. Tam, kad tą ginkluotę gamintų, turi rasti vartotojus – tai ne tik Lenkijos kariuomenė, bet ir aplink.
Tam, kad aplink parduotų savo ginkluotę, turi išstumti tuos, kurie čia yra – o čia yra JAV ir Vokietija.
Todėl galimai ir sakoma, kad „vokiečiai neperduoda ginkluotės“, „jeigu tokią ginkluotę turėsite, jos nepanaudosite“, „jeigu jūs su vokiečiais, jie nepadės“. Jei pradėsime gilintis, būtent vokiečiai Europoje praktiškai vieninteliai ir tiekia paramą Ukrainai tokiais mastais“, – pabrėžė ginkluotės ekspertas.
Anot jo, Vokietijos politikai dėl tankų perdavimo Ukrainai svarstė taip pat ilgai, kaip ir amerikiečiai, kurie irgi ilgai atsisakė šią techniką perduoti, kaip ir prancūzai, italai ir britai.
„Svarstoma todėl, kad Europa neapsinuogintų visiškai ir galėtų apsiginti, jeigu kas. Ir amerikiečiai svarsto, jie privalo išlaikyti tam tikrą pajėgumą Europoje, jeigu rusai pradėtų dar vieną puolimą per Skandinaviją ar Baltijos valstybės – kad būtų pajėgūs kontratakuoti ir užkardyti rusų puolimą. Visur turi būti logika“, – pabrėžė jis.
D.Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad „užsikabinta“ už vieno tipo tankų – „Leopard 2“, tarsi daugiau tankų nėra.
„Lenkai siūlo atiduoti „Leopard“, bet nesiūlo atiduoti savo pirktus „Abrams“, nesiūlė atiduoti savo Pietų Korėjos tankų, bet būtent „Leopard“, tad man iš karto kyla abejonės, ar tikrai viskas čia vyksta dėl tankų.
Manau, kad lenkai žaidžia savo žaidimą. Turbūt industrija šiuo atveju suveikė“, – įsitikinęs D.Antanaitis.
