Tiesa, oficialiai patvirtinos informacijos apie sprogimus yra mažai – sekmadienį Teheranas pranešė, kad naktį surengta bepiločių orlaivių ataka prieš šalies gynybos ministerijos pastatų kompleksą, tačiau kitų sprogimų nekomentavo. Kaip ir to, kas galėtų būti už šiuos išpuolius atsakingas.
Ekspertai žiūri į Izraelį
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys svarstė, kad sprogimai Irane gali būti susiję su Teherano tiekiama karine pagalba Rusijai – anot jo, tai galima vertinti kaip perspėjimą.
Nors jokios oficialiai patvirtintos informacijos, kas atsakingas už sprogimus Irane, nėra, A.Navys daro prielaidą, kad už šių incidentų stovi Izraelis.
„Kalbame apie ilgalaikį konfliktą tarp arabų šalių ir Izraelio. Ne visų arabų šalių, bet būtent grupės šalių, nukreiptos prieš Izraelį, kurios pagrindas yra Iranas.
Galima daryti argumentuotą prielaidą, kad už visų tų smūgių stovi Izraelis, Izraelio tarnybos. Izraelis niekada neįvardija, kad jie tai daro, bet galima tai suprasti – galima taip argumentuotai spėti“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Navys.
Nors Izraelyje mobilizuojamos pajėgos, o Irano pajėgos paskelbė pilną karinę parengtį, karybos ekspertas abejoja, kad šalys ruošiasi didelio masto kariniam konfliktui,
„Visiškai logiška, kad Iranas, kaip ir bet kuri šalis, į kurią nukreipta karinė agresija, pakelia savo parengties lygį – šiuo atveju visiškai teisingai Iranas ruošiasi gintis.
Atitinkamai, kadangi Iranas perėjo į pilną kovinę parengtį, suprantama, kad ir Izraelis negali sėdėti vietoje ir nieko nedaryti. Kol kas nesakyčiau, kad tai galėtų būti kažkokie platesnio masto kariniai veiksmai“, – įvertino A.Navys.
Anot jo, tai, ką stebime dabar, yra tąsa Izraelio veiksmų, kuriuos šalis vykdo nuosekliai, ilgą laiką. Pirmiausiai Izraelis siekia jokiu būdu neleisti Iranui turėti branduolinio ginklo, taip pat – susilpninti Irano karinius pajėgumus, karinę pramonę.
„Tol, kol Iranas bus grėsmė Izraeliui, rems terorizmą ir bus grėsmė visai pasaulinio saugumo architektūrai, tokios šalys, kaip Izraelis, kurios tame regione yra suinteresuotos savo saugumu, darys viską, kad Iranas nesustiprėtų.
Ir, be abejo, kažkiek padedant JAV, tik jos turbūt niekada tiesiogiai į tokį konfliktą nesikiš, bet tai turbūt matysime per paramą Izraeliui“, – neatmetė A.Navys.
Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Egiptą, kur paragino „nusiraminti ir deeskaluoti“ įtampą tarp izraeliečių ir palestiniečių, konflikte paaštrėjus smurtui. A.Blinkenas susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, į valdžią grįžusiu praėjusių metų pabaigoje, ir su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu.
A.Navys įsitikinęs, kad JAV vizitas susijęs ir su sprogimais Irane, kuriuos Izraelio ir JAV politikai neabejotinai taip pat aptars susitikimo metu.
„Be abejo, už uždarų durų bus aptariama ir situacija su Iranu, bus dėliojami tam tikri galimi veiksmai, jeigu Iranas galvotų surengti didesnį atsaką ar toliau tęsti Rusijos aprūpinimą, pavyzdžiui, balistinėmis raketomis.
Klausimas bus ir dėl Palestinos, nes tiek JAV, tiek likęs pasaulis suinteresuotas, kad būtų kuo mažiau kraujo praliejimo, ypač Palestinoje. Vertinčiau, kad dėl dabartinio kraujo praliejimo, agresyvių veiksmų didesnė atsakomybė tenka Izraeliui, konkrečiai – naujajam-senajam premjerui B.Netanyahu“, – įvertino A.Navys.
Tuo metu savo atsaką Iranas, jo manymu, gali išpildyti per teroristines grupuotes.
„Iranas gali suaktyvinti ar dar labiau remti ginklais savo veikiančias teroristines grupuotes Palestinoje arba aplink Izraelį. Žinant, kaip paprastai Iranas reaguoja, tokie veiksmai galėtų būti jų plane, bet nemanau, kad tai būtų atviras konfliktas arba atviras karas. Turėtų išlikti toks „palindimas po stalu“ – Izraelis smogs, Teheranas bandys atsakyti atgal“, – prognozavo karybos ekspertas.
„O JAV norės savais kanalais perduoti, kad, jeigu Iranas nebetieks dronų, nebeturės planų tiekti balistinių raketų Rusijai, tokių išpuolių, baudžiamųjų reakcijų iš Izraelio pusės būtų mažiau“, – pridūrė jis.
Visgi, A.Navys pabrėžė, kad nei Izraelio, nei Irano jokių oficialių patvirtinimų nėra, tad šiuo metu galima tik spėlioti. Iranas savo ruožtu oficialiai pakomentavo tik vieną iš sprogimų, tačiau taip pat jokio galimo kaltininko neįvardijo. A.Navio teigimu, taip daroma ne be priežasties.
„Negali gi pripažinti, kad tavo saugumo sistema neveikia, nors Iranas labai didžiuojasi, kad yra pakankamai gerai pasirengęs visoms galimoms atakoms. Pasirodo, kad ne, kad neveikia“, – kalbėjo A.Navys.
Sieja su žudynėmis
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis sprogimus sieja su Irano išpuoliu prieš Izraelį ir neseniai įvykusias žudynes.
„Iranas atakuojamas ne pirmą kartą ir kiekvieną kartą jis atakuojamas tada, kai padaro kokių nors labai negerų dalykų Izraeliui – tai būna tarsi atpildas.
Arba kai Iranas pradeda vystyti kokią nors branduolinę programą, skirtą sukurti branduolinį ginklą, kurį Iranas deklaruoja kaip skirtą sunaikinti Izraelį. Tada tyčia ar netyčia žūsta iraniečių mokslininkai, kurie dirbo ties ta branduolinio ginklo kūrimo programa.
Iranas yra egzistencinė problema Izraeliui, nes Iranas ne vieną ir ne du kartus buvo paskelbęs, kad jų tikslas yra visiškai sunaikinti žydų tautybės žmones ir Izraelį kaip valstybę. Sirijoje Iranas remia teroristines organizacijas, kaip ir Palestinoje, ginkluoja priešiškas Izraeliui grupuotes tam, kad jos galėtų pulti ir žudyti žydus Izraelyje“, – portalui lrytas.lt nurodė D.Antanaitis.
Tad, karybos eksperto manymu, šiais sprogimais Izraelis taip pat galėjo siekti sumažinti iraniečių galimybes tiekti ginkluotę teroristinėms organizacijoms, kurios kesinasi į izraeliečių gyvybes.
D.Antanaitis įsitikinęs, kad tokio pobūdžio išpuoliai tęsis tol, kol Iranas neišmoks gyventi taikoje su savo kaimynais ir gerbti kitas tautybes.
„Tokie Irano išpuoliai pasibaigs tada, kai Irane įvyks perversmas ir į valdžią ateis demokratinės jėgos, kurios bus suinteresuotos gyventi taikoje su visu pasauliu ir savo kaimynais“, – įvertino D.Antanaitis.
Ilgametis konfliktas
Iranas daugybę metų dalyvauja šešėliniame kare su savo aršiu priešu Izraeliu, kuris kaltinamas dėl daugybės sabotažo išpuolių ir žmogžudysčių, nukreiptų prieš Irano branduolinę programą. Pastaraisiais metais Iranas apkaltino Izraelį vykdant keletą slaptų veiksmų jo teritorijoje, įskaitant, Teherano teigimu, išpuolį, kurio metu buvo panaudotas iš palydovo valdomas kulkosvaidis ir per kurį 2020-ųjų lapkritį žuvo pagrindinis branduolinės fizikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh.
Tačiau ir be strateginių objektų sprogimų jau kurį laiką Irane – itin įtemptas metas. Nuo rugsėjo 16 dienos Iraną krečia protestai, kai mirė 22 metų Irano kurdė M.Amini, suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą. Toliau Irane išlieka įtampa dėl branduolinės programos ir Vakarų kaltinimų, kad Teheranas tiekia bepiločius orlaivius Maskvai, dalyvaujančiai kare Ukrainoje.
2021-ųjų balandį Teheranas paskelbė, kad Natanzo branduoliniame komplekse pradėjo gaminti 60 proc. prisodrintą uraną. Pagal 2015-ųjų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai. Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA. 2019-aisiais jis atnaujino veiklą Fordo gamykloje ir pradėjo sodrinti uraną iki aukštesnio lygio nei jam buvo leidžiama.
JCPOA susitarimu buvo bandoma užkirsti kelią Teheranui įsigyti atominių ginklų, o tuo tarpu Iranas niekada nepripažino, kad to siekia.
