Į Kauno mero kėdę nusitaikė kontroversiškais pasisakymais apie pandemiją ir karą Ukrainoje pasižymėjęs veikėjas

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys, aktyviai už tradicinės šeimos vertybes pasisakantis bei prieš kaukes pradinukams pandemijos metu kovojęs Darius Trečiakauskas šiemet nusprendė išbandyti sėkmę ir Kauno miesto mero rinkimuose. Visgi kai kurie jo vieši pasisakymai ir pamąstymai jau neliko nepastebėti internautų.

Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Trečiakauskas (kairėje).<br>Stop kadras
Darius Trečiakauskas (kairėje).<br>Stop kadras
 D.Trečiakausko įrašai socialiniame tinkle.<br> Ekrano nuotr.
 D.Trečiakausko įrašai socialiniame tinkle.<br> Ekrano nuotr.
 D.Trečiakausko įrašai socialinio tinklo paskyroje.<br> Ekrano nuotr.
 D.Trečiakausko įrašai socialinio tinklo paskyroje.<br> Ekrano nuotr.
 D.Trečiakausko įrašai socialinio tinklo paskyroje.<br> Ekrano nuotr.
 D.Trečiakausko įrašai socialinio tinklo paskyroje.<br> Ekrano nuotr.
Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Trečiakauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 1, 2023, 7:55 AM

Dėl Kauno vadovo kėdės varžytis nusprendęs visuomenės veikėjas nevengia abejoti nei Ukrainai teikiamos paramos skaidrumu, nei įvairiuose Lietuvos miestuose plazdančių Ukrainos vėliavų būtinybe.

Šeimų sąjūdžio etikėtė netrukdo

D.Trečiakauskas 2020-aisiais bandė patekti ir į Seimą – nors tuomet jį iškėlė Nacionalinis susivienijimas, dabar, pasak jo, prie jokios politinės jėgos kandidatas neprisirišęs.

„Mes esame koalicija – tai yra daug visuomenininkų, aš pats esu iš Lietuvos tėvų forumo, ir iš „Krikščionių sąjungos“ yra žmonių, iš „Tautos ir teisingumo“ yra žmonių. Tai yra tokia plati koalicija, pirmą kartą Lietuvoje pavyko tokią suburti“, – portalui lrytas.lt pabrėžė D.Trečiakauskas.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys yra aktyviai susijęs ir su skandalingai pagarsėjusiu Lietuvos šeimų sąjūdžiu (LŠS), dalyvavo ir kalbas sakė jų rengiamuose mitinguose, nukreiptuose prieš valdančiųjų priimamus sprendimus.

Visgi paklaustas, ar tokios sąsajos negalėtų jam sutrukdyti siekti mero kėdės, jis tvirtino apie trukdžius tiesiog negalvojantis.

„Yra mūsų tarpe ir žmonių iš Lietuvos šeimų sąjūdžio. Aš negalvoju apie trukdžius – aš galvoju apie miestą ir miesto žmones. Kiekvienas mąstantis žmogus per paskutinius dvejus metus turbūt atsirinko, kiek tiesos yra valdžios arba vadinamosios meinstryminės medijos bandomose žmonėms įteikti žiniose.

Manau, kad kiekvienoje organizacijoje yra skirtingų žmonių su skirtingomis nuomonėmis skirtingais klausimais, bet esminis dalykas yra tas, kad mes sutariame pamatiniais principais, kas yra šeima“, – aiškino D.Trečiakauskas, tiesa, pats vedęs jau du kartus.

„Šitie dveji metai labai aiškiai parodė, kad miestai, bendruomenės, kurios turėjo stuburą, kurių merai sugebėjo pasipriešinti prievartiniam valdžios kišamam naratyvui, išliko daug sveikesnės ir mažiau paveiktos vadinamos epidemijos, plandemijos“, – pridūrė jis.

Verta pridurti, kad pats D.Trečiakauskas atvirai kritikavo pandemijos valdymą Lietuvoje, taip pat teigė, kad koronavirusas vaikams nepavojingas, todėl mokyklose kaukių dėvėti jiems nereikia.

Užkliuvo „per daug Ukrainos vėliavų“

Socialiniuose tinkluose nesunku pamatyti kontroversiškai vertinamų D.Trečiakausko įrašų – pavyzdžiui, neseniai jis publikavo ir savo pokalbį su smurto prieš vaikus skandalo centre atsidūrusia kauniečių Kručinskų šeima. 

Pašnekovo anketoje gausu įrašų, susijusių ir su karu Ukrainoje bei jos žmonėms skiriama parama. Pavyzdžiui, jam yra užkliuvę tai, jog Kauno savivaldybės interneto svetainėje yra pateikiama informacija ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių kalba.

„Aš pastebiu mūsų valstybės Konstitucijos ir įstatymų nuvertinimą, ir nepaisymą. Mano pozicija apie Rusijos agresiją Ukrainoje buvo išsakyta mano „Facebook“ puslapyje praeitų metų vasario 24 dieną.

Visiškai aišku, kad tai yra agresija, ir klausimų dėl to nekyla, bet, kaip Lietuvos valstybės pilietis, kaip kaunietis, suvokdamas, kad Romas Kalanta gimė ir susidegino Kaune, lygiai taip pat suprantu, kad mes, kaip savo valstybės piliečiai, turime gerbti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas, simbolius ir Konstituciją.

Aš sakau, kad lėšos, kurios iššvaistomos tuščiai propagandai, vėliavų gamybai ir jų kabinimui, mūsų valdžios užsakymams, jeigu jos būtų skirtos Himarsams, ukrainiečiams būtų geriau, negu šios vėliavos“, – svarstė D.Trečiakauskas.

„Lygiai taip pat, kaip mes matėme per plandemiją – kiek lėšų buvo iššvaistyta tuščiai, ir kaip dabar atsisukame atgal ir pamatome, kad jos davė didesnę žalą“, – bandė palyginti kandidatas į Kauno vadovus.

Visgi paklaustas, ką vadina ta „tuščia propaganda“, jis tai apibūdino kaip „tuščią šnekėjimą ir nieko nedarymą“.

„Matome daug išleistos informacijos, o realaus darbo neturime. Matėme tą garsiąją trijulę – Tapinas, Minedas ir Šurajevas – kurie apdovanoti ordinais, bet geriau už tų ordinų gamybą būtų nupirktos dujokaukės ar naktinio matymo prietaisai.

Šnekame, kad kiekvienas euras yra svarbus, o tuo pat metu šimtus tūkstančių metame į ten, kur jie nieko nepadeda“, – įsitikinęs D.Trečiakauskas.

Tiesa, paprašytas atskleisti, ar pats yra paaukojęs pinigų paramą Ukrainai renkantiems fondams, jis atsakė neigiamai.

„Aš remiu per draugus, kurie važiuoja į Ukrainą, veža tai, ką reikia. Į garsiausius fondus tikrai ne. Nes puikiai žinau, kaip tie garsiausi fondai valdo ir tvarko pinigus, ir kur kiek išleidžia“, – tikino kandidatas, neatskleidęs, iš kur tokios informacijos turi.

D.Trečiakauskui itin kliūva ir visuose Lietuvos miestuose plazdančios Ukrainos vėliavos – pasak jo, jokios naudos karą patiriančiai šaliai tai neduoda, o tokio lietuvių solidarumo ženklo ukrainiečiai vis tiek nepamato.

„O kokią naudą tai duoda Ukrainai, jūs man galite pasakyti? Kada solidarumas yra tik su vėliava, o ne realiais darbais, tai apie ką mes šnekame? Mes turime to vadinamo deklaruojamo solidarumo mūsų valdžios pasakymuose (...) Jeigu vėliavos kotas kainuoja 11 eurų, o pati vėliava dar apie 10 eurų, tai mes jau turime apie 20 eurų vienai vėliavai.

Jeigu mes šitas lėšas, šitą energiją galime panaudoti efektyviau ir naudingiau, kodėl mes to nepanaudojame, kodėl mes to nepadarome? Vėliavų skaičius yra neproporcingas teikiamai paramai. Geriau būtų mažiau vėliavų, ir daugiau paramos. Mes čia galime visą Lietuvą vėliavom nukloti – jiems tai niekaip nepadeda“, – įsitikinęs kaunietis.

Anot jo, valstybės spalvų nepanaikinsi, tačiau jas reikia „naudoti protingai“.

„Klausimas, kaip protingai ir kiek mes jas naudosime. Ar jos užgoš mūsų pilietines spalvas, ar ne. Jeigu lieka tik Ukrainos vėliava ir nelieka Lietuvos, tai mes gyvename Lietuvoje ar Ukrainoje? Turi būti balansas, neturime išprotėti dėl nieko. Pirmiausia yra mūsų valstybė ir mūsų piliečiai“, – pridūrė kandidatas.

Paklaustas, kokių veiksmų būdamas meru pats imtųsi, kad reali parama Ukrainai didėtų, jis ir vėl atsigręžė į pandemijos valdymą.

„Pirmiausia reikėtų padaryti auditą – visiems viešą ir matomą auditą, ir pasižiūrėti, kaip tas lėšas efektyviau panaudoti. Reikia įvertinti, kiek lėšų reikia skirti mūsų žmonėms, o kiek galime duoti kažkam kitam. (...) Dabar mes už 57 milijonus vakcinų išpylėm – čia pinigai, ar ne? Tie klausimai susiję.

Iš tų 57 milijonų pusę buvo galima skirti mūsų valstybės žmonėms, o kitą pusę – Ukrainai. Kodėl tas nepadaryta?“ – retoriškai svarstė D.Trečiakauskas.

Dėl LGBT eitynių lieptų spręsti miestiečiams

Aktyviai tradicinės šeimos vertybes ginantis kandidatas ne kartą yra viešai pasisakęs apie tai, jog „prigimtinė šeima yra vyras ir moteris“, ir tik tokioje šeimoje gimsta vaikai.

„Reikia pradėti nuo to, ką mes vadiname šeima ir ką tūkstančius metų žmonijoj buvo galima įvardinti kaip šeimą. Šeima yra, kaip ir Konstitucijoj parašyta, valstybės, tautos pamatas, nes, jei nebūtų šeimos, jei šeimoj neatsirastų vaikai, tai nebūtų nei tautos, nei valstybės, nei ateities“, – pernai sakė D.Trečiakauskas.

„Visi žmonės lygūs, be jokios abejonės, mes galime pasakyt, kad visos transporto priemonės yra skirtos nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet nuo to, kad mes traukinį pavadinsime lėktuvu, skristi jis nepradės. Vaikas gali gimti tik iš vyro ir moters“, – aiškino jis.

Visgi paklaustas, ar tapęs meru leistų Kaune organizuoti LGBT bendruomenei skirtas eitynes, jis tikino, kad iniciatyvą perduotų patiems kauniečiams.

„Mano pozicija yra tokia, kad turi spręsti miesto žmonės, o ne kažkas iš kažkur atvažiavęs. Ir kaip žmonės nuspręs, taip ir bus. Apklausa, referendumas, dar kažkas – būdų yra.

Šiandien mes turime geriausią pavyzdį Europoje, tai yra Šveicarija, kuri kasmet atlieka nuo keliolikos iki beveik 30 referendumų, ir visus esminius klausimus sprendžia būtent referendumo būdu. Siūlyčiau, kad kauniečiai išreikštų nuomonę ir ją pasakytų. Čia juk labai paprasta.

Taip turėtų ir dabartinė valdžia elgtis – jeigu apklausos rodo, kad virš 80 proc. nepritaria dabartiniam Partnerystės įstatymui, kuris veda į galimybę įsivaikinti, tai valdžia turėtų tai girdėti“, – aiškino D.Trečiakauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.