Lietuviai aktyviai įsitraukia į pilietines veiklas, bet bendras aktyvumo indeksas kiek smukęs, palyginti su pandeminiu laikotarpiu, o tai aiškinama pirmiausia padidėjusia žmonių nežinia, kaip elgtis ištikus politinei krizei.
Turbūt tai sietina su išaugusia karo grėsme.
Parama su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai teikiama ypač aktyviai – net beveik 60 proc. gyventojų skyrė pinigų ar daiktų ukrainiečiams.
Tačiau pasitikėjimas Ukrainai padedančiomis organizacijomis ne toks aukštas kaip noras jiems padėti. Net dešimtadalis žmonių nepasitiki nė viena jų, 13,6 proc. neturėjo nuomonės.
Vis dėlto trečdalis visuomenės pasitiki dauguma Ukrainos rėmėjų, o per dešimtadalį – net visomis tokio pobūdžio organizacijomis. Taip labiau nusiteikę aukštąjį išsilavinimą įgiję, didesnes pajamas gaunantys, taip pat miestų gyventojai.
Socialinė atskirtis, didesnis socialinis pažeidžiamumas atsiliepia ir požiūriui į Ukrainą, ir į ją remiančias organizacijas – kai žmogus linkęs manyti, kad Lietuvoje visi vieni kitus apgaudinėja, išimties jis nedaro ir ukrainiečių rėmėjams.
Apklausa neatskleidė nuomonių pjūvio tautiniu požiūriu. Galima tik spėti, kad parama Ukrainai daug menkesnė tarp rusų tautybės asmenų, bet būtų naudinga patyrinėti, ką apie Rusijos agresiją mano baltarusiai, lenkų kilmės Lietuvos gyventojai.
Palyginti daug žmonių – 55 proc. apklaustųjų – imtųsi veikti iškilus saugumo iššūkiams. Tik vietos bendruomenės problemos sukeltų dar didesnį aktyvumą – tokiais atvejais nesėdėtų rankų sudėję 67 proc. gyventojų, o ekonominės krizės išjudintų 47 proc., politinės – 37 proc. visuomenės.
Nors pusė žmonių nusiteikę Lietuvą ginti ginklu ar neginkluotu būdu, 13 proc. prisipažino, kad bėgtų iš tėvynės, o 15 proc. laikytųsi nuošaliai, dar 22 proc. nežinojo, kaip elgtųsi, arba neatsakė į šį klausimą.
Stebimi dideli skirtumai lyties, amžiaus grupės požiūriu. Vyrai gerokai labiau apsisprendę ginti tėvynę ginklu ar kitokiais būdais, o moterys dažniau trauktųsi iš šalies. Daug rečiau ginklu gimtinę gintų ir vyresni žmonės, matyt, menkiau pasitikintys savo fizinėmis galimybėmis.
Kita vertus, ryžtas kautis už Lietuvą priklauso ir nuo pilietiškumo, tikėjimo, kad žmogaus iniciatyva – didelė jėga ir jis nėra tik žaislas galingų jėgų rankose. Apklausa parodė, kad kuo pilietinės galios indeksas aukštesnis, tuo labiau žmogus nusiteikęs nesitraukti iš Lietuvos ir ją ginti.
Krinta į akis, jog žmonių abejonės pilietinėmis galiomis susijusios su jų baimėmis nukentėti dėl visuomeninės veiklos, – bijoma, kad asmuo aplinkinių gali būti įtarinėjamas savanaudiškumu.
Tokios reakcijos baiminasi 63 proc. apklaustųjų. Labai nemaža dalis (58 proc.) žmonių mano, kad dėl pilietiškumo jie gali būti šmeižiami, žeminami, sulaukti patyčių.
Net 47 proc. asmenų mano, kad dėl pilietinės veiklos jie susidurtų ir su rizika prarasti darbą, taip pat laiko tikėtinus grasinimus susidoroti. Akivaizdu, kad demokratine valstybe vadinamoje Lietuvoje per daug žmonių vis dar bijo susidorojimo.
Išvis po pandemijos kiek sumenko žmonių tikėjimas, kad visuomenė gali daryti įtaką viešojo gyvenimo sprendimams.
Pagal dešimtbalę vertinimo skalę sumenko ir žmonių, ir žiniasklaidos įtakos rodikliai, o paprastų piliečių – net iki 3,2 balo.
Tiesa, žiniasklaidos galia vertinama kiek aukščiau – ji surinko 6,4 balo, bet vertinimai taip pat sumažėjo, o pakilo valdžios institucijų: Seimo narių – iki 8,6 balo, prezidento – iki 8,3 balo, o valdininkų – iki 8 balų.
Toks vertinimas rodo visuomenėje gajų požiūrį, kad žmonės nedaug ką gali pakeisti, o daugiausia lemia valdžia. Nekalbant apie labai prastai – vos 3 balais – vertinamą asmeninį poveikį gyvenimą keičiantiems sprendimams, net ir nevyriausybinių bei visuomeninių organizacijų, bendruomenių įtakos indeksas gerokai žemesnis už valdžios – 5,1 balo.
Pilietinės galios indekso tyrimai atskleidė, kad Lietuvos visuomenė po pandemijos vis dar gerokai susiskaldžiusi.
Apie trečdalį apklaustųjų linkę pritarti Vilniaus Vingio parke vykusio šeimos gynimo maršo idėjoms, taip pat protestams prieš pandemijos valdymo priemones, bet maždaug tokia pat dalis neigiamai vertino šias akcijas.
Tik priešiškumas LGBT bendruomenės rengtoms „Baltic Pride“ eitynėms, atrodo, suvienijo tiek šeimų maršo šalininkus, tiek priešininkus – paramą šioms akcijoms išsakė vos 11 proc. apklaustųjų, o priešiškumą – 66 procentai.
Lietuvą suvienijo ir parama Ukrainai – 67 proc. žmonių pasisako už tai, kad ji būtų tęsiama.
Svarbus visuomenės pilietiškumo rodiklis – ir absoliučios apklaustųjų daugumos pritarimas, kad visos Konstitucija įtvirtintos pilietinės teisės gali būti ginamos viešosiomis akcijomis.
Regis, pilietiškumo indekso tyrimas atskleidė, kad Lietuva – marga kaip genys, joje dera labai skirtingos nuomonės, požiūriai, bet visuomenė nėra sustingusi, ją gali išjudinti nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, o ypač žmones jaudinantys įvykiai.
