Regis, niekas neabejoja, kad Čilėje buvęs politikas sužinojo apie prokurorų planus, bet vienas pagrindinių klausimų – kaip tai įvyko – toliau skendi nežinioje.
Į opozicijos inicijuotą neeilinę Seimo sesiją ketvirtadienį susirinkę parlamentarai išsiskirstė dar labiau apsipykę ir nė per žingsnį nepasistūmėję tiesos link.
Seimas atmetė dalies opozicijos atstovų siūlymą sudaryti specialią komisiją, kuri aiškintųsi, kaip buvusį konservatorių frakcijos narį galėjo pasiekti informacija, kad jis figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl galimo mažamečių ir nepilnamečio seksualinio išnaudojimo.
Už tokios komisijos sudarymą balsavo 52 Seimo nariai, bet jų balsų neužteko. Beje, pati opozicija vėl nebuvo drausminga, o valdantieji balsavo prieš komisijos sudarymą arba susilaikė.
Dabar į skandalą dėl galimo informacijos nutekėjimo įsivėlę ar įvelti politikai – prokurorų rankose. Būtent jie turės apsispręsti, ar pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą, kurio prašo socialdemokratai.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kol kas neatskleidė, koks gali būti jos vadovaujamų prokurorų sprendimas.
Aiškinosi iš tribūnos
Milžiniškas skandalas dėl galimo informacijos apie prokurorų planus nutekėjimo kilo netrukus po to, kai N.Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo pedofilija įtariamam K.Bartoševičiui.
Kilo įtarimų, kad Čilėje buvęs ir kelionę į Indiją planavęs politikas savo planus staiga galėjo pakeisti gavęs žinių, kad prokurorai dėl jo kreipsis į Seimą.
Apie tai sausio 20-ąją iš N.Grunskienės pirmoji sužinojo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Abi jos ketvirtadienį iš Seimo tribūnos buvo priverstos detaliai aiškintis, ką kalbėjo susitikusios akis į akį ir ką toliau darė po penkias minutes užtrukusio, tačiau plačiai nuskambėjusio jųdviejų pokalbio.
Tiek N.Grunskienė, tiek V.Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį mėgino išsklaidyti kilusias abejones, bet joms sekėsi skirtingai.
Generalinė prokurorė ne tik atsakė į raštu jai pateiktus klausimus, bet ir sutiko atsakyti į papildomus politikų klausimus. Dėl to sulaukė jų plojimų.
Seimo vadovė irgi atrodė itin susikaupusi ir į raštu jai suformuluotus klausimus atsakinėjo kruopščiai pasverdama kiekvieną žodį.
Vis dėlto V.Čmilytė-Nielsen nesutiko atsakyti į papildomus Seimo narių klausimus, be to, panašu, kad šįkart pasakė netgi daugiau, nei daugelis tikėjosi.
Liudijimai skyrėsi
Seimo pirmininkė patvirtino anksčiau „Lietuvos ryte“ paskelbtą informaciją, kad iš N.Grunskienės ji galėjo sužinoti, kad pedofilijos skandalas neliečia jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio narių.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, susitikimo metu N.Grunskienė neįvardijo nei įtariamojo pavardės, nei frakcijos ar partijos, kuriai jis priklauso: „Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.“
Toks V.Čmilytės-Nielsen atvirumas, regis, suglumino ne tik politikus, bet ir generalinę prokurorę. Vėliau į Seimo tribūną stojusi teisininkė šios informacijos nepatvirtino.
N.Grunskienė tikino, kad susitikimo metu nepaminėjo nė vienos frakcijos.
„Mes neaptarinėjome to žmogaus, dėl kurio teisinės neliečiamybės panaikinimo aš kreipsiuosi į Seimą. Nežinau, ar tiesą, ar netiesą, – galbūt ji taip suprato“, – paklausta, ar V.Čmilytė-Nielsen galėtų sakyti netiesą, vėliau sakė N.Grunskienė.
Prokurorės žinia šokiravo
Jau anksčiau buvo išryškėję nesutapimų tarp to, ką viešai kalba V.Čmilytė-Nielsen ir N.Grunskienė. Antai visiškai skirtingai jos kalbėjo apie tai, ar Seimo pirmininkė žinojo, kas gresia įtariamajam.
Generalinė prokurorė tikino Seimo vadovei atskleidusi, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius norima pateikti įtarimus Seimo nariui.
Ketvirtadienį N.Grunskienė dar papildė, kad vien kodekso straipsniai politikui nieko nesakytų, todėl ji esą apibūdino, kokia tai nusikalstama veika.
Tuo metu anksčiau neigusi, kad iš generalinės prokurorės išgirdusi, kuo įtariamas Seimo narys, ketvirtadienį parlamento vadovė staiga daugelį suglumino prabilusi jau kitaip.
„Generalinė prokurorė mane informavo, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarimus mane labai stipriai šokiravo“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovė pasakojo, kad ją šokiravusia žinia iš pradžių norėjusi pasidalinti su kitais, bet persigalvojusi: „Vertindama tai, kad N.Grunskienė pažadėjo, jog artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti jos dokumento ir tuomet jo pagrindu informuoti visus Seimo narius.“
Slėpė ir nuo premjerės?
Pasak Seimo pirmininkės, ji tikėjosi, kad generalinės prokurorės prašymas ją pasieks dar tą pačią dieną, penktadienį, tačiau Seimą jis pasiekė tik pirmadienio rytą.
Tuomet jau buvo žinoma, kad K.Bartoševičius traukiasi iš Seimo. Tai buvo aiškinama asmeninėmis priežastimis, kurios nebuvo įvardytos. Atsistatydinimo prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai buvęs Seimo narys iš Čilės atsiuntė dar penktadienio vakarą.
V.Čmilytė-Nielsen atskleidė, kad sausio 20-ąją ji dar dalyvavo nuotoliniame Liberalų sąjūdžio pasitarime, taip pat susitiko su premjere Ingrida Šimonyte.
Bet Seimo vadovė tikino, kad nei bendražygiams, nei premjerei apie N.Grunskienės vizitą ir jo tikslą neprasitarė. Apie ką politikės kalbėjo tą pačią dieną vykusiame susitikime, V.Čmilytė-Nielsen nedetalizavo.
Seimo vadovė aiškino, kodėl anksčiau apie šį susitikimą tylėjo: „Nors susitikimo su generaline prokurore metu man nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o gauta nuasmeninta informacija aš su niekuo nesidalijau, akivaizdu, kad viešai diskusijai pakrypus tokia linkme, kokia yra antrą savaitę, kiekvienas su manimi sausio 20-ąją susitikęs ar kalbėjęs politikas automatiškai ir visiškai nepelnytai tampa viešu įtarinėjimo objektu.
Kadangi žinau, ką man sakė generalinė prokurorė ir kad informacija nutekėti, jei tai ir įvyko, iš manęs negalėjo, nemačiau reikalo į šią istoriją ir viešą aiškinimąsi velti dar daugiau žmonių, kurie turėjo nelaimę turėti su manimi iš anksto suplanuotus susitikimus.“
Slėpti pavardės negalėjo
V.Čmilytė-Nielsen taip pat tikino, jog tik sausio 23-iąją jai tapo žinoma, kad sunkiais nusikaltimais įtariamas asmuo – K.Bartoševičius.
Tai ji sužinojusi iš N.Grunskienės, kuriai paskambino norėdama pasitikslinti, ar po to, kai šis politikas pranešė pasitraukiantis iš Seimo, vis dar yra poreikis šaukti neeilinę sesiją.
Bet, anot Seimo vadovės, „Lietuvos ryto“ žurnalistas ją jau buvo aplenkęs. „Telefoninio pokalbio metu generalinė prokurorė man paminėjo, kad vos praėjus kelioms minutėms, kai Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą, ji gavo žurnalistų užklausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo yra kreiptasi į Seimą?
Po keliolikos minučių prokurorė man paskambino ir informavo, jog reaguodama į žurnalistų klausimus netrukus Generalinė prokuratūra paskelbs oficialų pranešimą, ir leido suprasti, kad jos rašte minimas ir mandato atsisakantis asmuo yra tas pats Seimo narys.“
N.Grunskienė ketvirtadienį pakartojo privalėjusi kreiptis į Seimą, nors K.Bartoševičius jau buvo įteikęs atsistatydinimo prašymą: „Atlikau tai, ką buvau suplanavusi.“
Kokios dvasios apšvietė?
Vis dėlto Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės pateikta informacija neišsklaidė opozicijos atstovams kilusių įtarimų, kad kažkas galėjo įspėti K.Bartoševičių.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis ironizuodamas klausė, kokia šventoji dvasia Čilėje buvusį politiką apšvietė, kad jis staiga nusprendė trauktis iš Seimo, nors dar išvakarėse to neplanavo daryti ir kreipėsi į Seimo valdybą dėl kitos komandiruotės į Indiją?
Opozicijos atstovas apgailestavo, kad valdantieji nepasinaudojo galimybe atsakyti į kylančius vis naujus klausimus ir taip išsklaidyti abejonių: „Atvirkščiai, po Seimo pirmininkės pareiškimo atsirado dar daugiau klausimų ir painiavos. Kiekvieną dieną išgirstame vis kitokią naujieną.“
Įvardijo, kas režisierius
Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis mano, kad su pedofilijos skandalu susijusias naujienas kuria ne kas kitas, o būtent S.Skvernelis. Skandalo įkarštyje atostogų susiruošęs užsienio reikalų ministras ketvirtadienį piktinosi, kad iš visos šios istorijos esą pučiamas muilo burbulas, o jo režisierius – S.Skvernelis.
G.Landsbergis karščiavosi, kad skandalas netyla, nors į visus klausimus esą jau atsakyta. Politikas teigė turįs savo hipotezių, kaip K.Bartoševičių galėjo pasiekti informacija apie ketinimus jam pateikti įtarimus, bet nenorėjo jomis dalytis.
„Paliksiu prokuratūrai į tuos klausimus atsakyti, jei ji manys, kad tai yra reikalinga“, – sakė G.Landsbergis, besiplečiantį skandalą siejantis su artėjančiais savivaldos rinkimais.
Nemano, kad krizė rimta
Beje, panašu, kad ir konservatorių stovykloje vyko diskusijos, ar tinkamai buvo sureaguota į skandalą.
Kai kurie jos atstovai mano, kad K.Bartoševičius teisinės neliečiamybės turėjo netekti Seime, o dešinieji privalėjo nedviprasmiškai atsiriboti nuo įtariamojo.
Vis dėlto G.Landsbergis mano kitaip. „Delfi“ televizijos laidoje jis leido suprasti, kad tokiam scenarijui nepritarė. Tiesa, politikas pripažino, kad galbūt buvo neišvengta klaidų reaguojant į vis aštrėjančią situaciją.
Bet konservatorių vedlys nesutiko, kad nebuvo įvertintas padėties rimtumas.
G.Landsbergis įsitikinęs, kad ji netgi nėra rimta, o atostogų jis esą nusprendė išeiti norėdamas parodyti, jog dabartinė krizė – dirbtinė ir pernelyg sureikšminama.
Anoniminių laiškų iš prokurorų negaudavo
Po neeilinės parlamento sesijos, kurioje dėl galimo informacijos nutekinimo K.Bartoševičiui aiškinosi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė, buvęs Seimo vadovas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas „Lietuvos ryto“ korespondentei Birutei Vyšniauskaitei tvirtino manąs, kad ši istorija greitai nesibaigs.
Paklaustas, kodėl N.Grunskienė, užuot iš karto teikusi V.Čmilytei-Nielsen prašymą sušaukti neeilinę sesiją, kurios metu ir būtų pradėta K.Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra, sumanė, kad dar reikia vykti į Seimą ir akis į akį pasiteirauti jo vadovės, ar nebus šaukiama neeilinė sesija, A.Paulauskas teigė, kad toks sprendimas jį sugluminęs: „Žinoma, generalinė prokurorė ir telefonu Seimo pirmininkės galėjo paklausti, ar bus šaukiama sesija, apie ką ji neva buvo girdėjusi. Jei Seimo vadovė būtų pasakiusi, jog neeilinės sesijos nebus, tuomet jau privalu siųsti laišką ir prašyti, kad sesija būtų inicijuojama.“
Buvusiam generaliniam prokurorui taip pat atrodė keistas N.Grunskienės sprendimas teikti prašymą sušaukti neeilinę sesiją nenurodant Seimo nario pavardės: „Procedūros prašant sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kai tenka naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, iki šiol juk nepasikeitusios. Kai imdavausi tokios nemalonios misijos, niekada nerašydavau anoniminio laiško – visada būdavo nurodoma ir Seimo nario pavardė, ir net priklausomybė vienai ar kitai partijai.“
Kai A.Paulauskas dirbo Seimo pirmininku, jam taip pat yra tekę ne kartą gauti generalinių prokurorų prašymus naikinti parlamentarų teisinę neliečiamybę. Tuose prašymuose visada būdavo nurodomos pavardės.
„Dėl buvusio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo kreipėsi tuometis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, dėl parlamentarų Vytauto Kvietkausko, Arvydo Vidžiūno ir Vytenio Andriukaičio – generalinis prokuroras Antanas Klimavičius.
Nė vienam iš jų nebuvo panaikinta teisinė neliečiamybė, nes Seimo nariai tam nepritarė. Pastarieji patys atsisakė mandato, o iš A.Butkevičiaus mandatas nebuvo atimtas. Seimas taip pat nepritarė, kad mandatų netektų Jonas Ramonas, Petras Gražulis ir Naglis Puteikis“, – prisiminė buvęs Seimo pirmininkas.
A.Paulauskas neabejoja, jog K.Bartoševičius, būdamas komandiruotėje Čilėje, buvo įspėtas, kad jo atžvilgiu pradėtas rimtas tyrimas ir kad jam reikia atsisakyti Seimo nario mandato: „Manau, jam tai pranešė itin autoritetingas konservatorius, nes į eilinio partijos nario skambutį taip staiga nebūtų reagavęs. O kas konservatoriams nutekino informaciją, kad bus prašoma atimti iš K.Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę, galima tik spėlioti.“
